M. Bertašius "Vidurio Lietuva VIII–XII amžiuje"

Mindaugas Bertašius Gimė 1956 m. rugpjūčio 16 d. Kaune.1974 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją (tuometinę J.Aleksonio vardo 8-ąją vidurinę mokyklą).Nuo 1974 m. iki 1979 m. studijavo Kauno Politechnikos institute bei įgijo automatizuotų valdymo sistemų inžinieriaus specialybę. Nuo 1982 m. iki 1989 m. studijavo Vilniaus universitete bei įgijo istorijos, archeologijos specialybę. Diplominio darbo tema – „Kauno vėlyvųjų viduramžių keramika“.
1998 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Vidurio Lietuva VIII – XIII amžiais” ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1982 m. kovo mėn. iki 1995 m. balandžio mėn. dirbo archeologu Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institute (vykdė archeologinius tyrimus Kauno, Kėdainių senamiesčiuose).
Nuo 1992 m. gegužės mėn. iki 2001 m. lapkričio mėn. dirbo archeologu Vilniaus universitete (vykdė archeologinius tyrinėjimus Marvelės kapinyne Kaune).
Nuo 1999 m. birželio mėn. dirba dėstytoju Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedroje (Kaune), eina docento pareigas.
Nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. gegužės mėn. Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedroje ėjo docento pareigas.
Nuo 2004 m. gegužės technologijos universiteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vyr. mokslo darbuotojas.
Tyrimų interesai:
Archeologija (Vikingų laikotarpis ir viduramžiai), Meno istorija (tapatumo klausimai ir priešistorinės medijos), kultūros paveldas.
Vykdoma archeologinės informacijos sklaida:
Dėstomi dalykai (Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete): Mokslo ir technikos istorija; Archeologija; Archeologijos paveldas; Menas ir archeologija.
Nagrinėjama tema ir jos problematika
Mindaugas Bertašius šioje knygoje tyrinėja Vidurio Lietuvos regiono priešistorės klausimus: „ Žinome, kad Kaunas pirmą kartą minimas 1361, Vygando Marienburgiečio kronikoje, puolant Kauno pilį. (...) Nepaisant to, miesto atsiradimo nusistovėjsi data – 1361 – nekvestionuojama (kol kas). (…) Visą praeitį išraiškingai liudija archeologinis paveldas.”(5 psl.).
Šiame darbe autorius apžvelgia Kauno krašto raidą vėlyvąjame geležies amžiuje, jis yra skirtas vėlyviausio priešistorės laikotarpio pažinimui. Dar kitaip vadinamam vikingų laikotarpiu arba ankstyvųjų viduramžių terminu. Darbe autorius kalba apie Vidurio Lietuvos laidojimo papročiuose, kapinynų išsidėstyme, įkapių formose aptinkamus panašumus su prūsų apgyventais kraštais.
Darbe stengiamasi nustatyti gyventojų kaitos amžių bėgyje tendencijas, atlikus kapų analizę ir...

Daugiau informacijos...