XIV-XVI amžių Lietuva Europos plėtros kontekste

Kalbant apie lietuvių tautos atsiradimą ir jos gyvenimo pradžią, reikia pasakyti, kad jos arealas yra Vidurio Europos rytinė dalis, o epocha - viduramžiai. Tai bendrieji rėmai. Šiuose rėmuose lietuviai lieka būdingam pakrašty tiek erdvės, tiek laiko požiūriu, nes būti Europoje geografiškai dar nereiškia priklausyti jai geopolitiškai, ypač istorijos požiūriu. Lietuvos istorijai ši problema itin aktuali, nes XIII-XIV a. pagoniškosios Lietuvos konfrontacija su katalikiškąja Europa yra tapusi pasaulinės istoriografijos stereotipu. Lietuvos įsijungimas į Europą šiandien suvokiamas kaip istorinis paveldas, atitinkamai vertinama ir šių dienų Lietuvos geopolitinė būklė.
Lietuva yra tiesiog vėluojančios istorijos fenomenas: pavėluoti ir pseudomorfiniai viduramžiai, toks pat renesansas, labai jau pavėlavęs ir dėl to specifiškas romantizmas. Mūsų realios kultūros raidos bei jos istorinės raidos panoramos išskleidimas turi išaiškinti tikrąją Lietuvos vietą globaliniuose vakarų procesuose, nes Lietuva objektyviai, t. y. savo istorija bei daugiau ar mažiau absorbuotais europiniais procesais ir kultūrinėmis įtakomis, priklauso vakarų krikščioniškajai daliai.
Dviem sakiniais savo "Lietuvos istorijoje" Zenonas Ivinskis nusakė Lietuvos ir visuotinės istorijos tarpusavio santykių esmę: "Lotyniškasis krikštas, tiesa, apsaugojo etnografinį lietuvių elementą, užkirto kelią stačiatikių įtakai, bet jis atidarė vartus lenkų kultūrai. Krikštas tačiau buvo pirmoji stipri grandis, siejanti Lietuvą su krikščioniška vidurinių amžių bendruomene".
Priimdama krikščioniškąjį tikėjimą, ankstyvoji karinė Lietuvos monarchija pradėjo intensyviai santykiauti su kaimyninėmis Vidurio Europos šalimis. Būtina viso to prielaida buvo Bažnyčios institucijų perkėlimas, o to nebuvo galima padaryti nekuriant bažnytinės žemėvaldos. Vilniaus vyskupijos ir pirmųjų parapijų fundavimo aktais tai buvo padaryta. Bažnyčios nuosavybės įforminimas natūraliai kėlė bajorų nuosavybės teisinio įforminimo poreikį, ką ir atliko 1387 m. Jogailos privilegija. Ji nusakė šios žemėvaldos vasalinį pobūdį, už karo tarnybą garantuodama tėvoninį valdymą. Tuo lietuvių bajorų alodinės nuosavybės pagrindu susidariusi žemėvalda gavo feodalinės leno teisės sankciją. Tai buvo pirmas ir bene svarbiausias žingsnis suteikiant socialiniam Lietuvos elitui europinę feodalinės nuosavybės formą.
Ši recepcija lengvai prigijo, nes rėmėsi Lietuvoje gyvuojančiais alodiniais santykiais. Leninių santykių įtvirtinimas skatino karo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!