S. Daukanto ir A. Mickevičiaus Lietuva

XIX a. pirmoje pusėje ryškėjo lietuvių tautinio atgimimo ženklai. Vienaip ar kitaip prie lietuvių tautinio atgimimo žadinimo prisidėjo iškilios asmenybes – Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius.
Sena lietuviška Rimvydų-Mickevičių giminė yra gyvenusi pačiame etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. pabaigoje išsikėlė į baltarusiškas Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais.
Adomas Mickevičius gimė Zaosėje netoli Naugarduko (dabartinė Baltarusijos teritorija) 1798 m. gruodžio 24 d. Naugarduke poetas mokėsi ir buvo neramių istorinių įvykių liudytojas. Nuo pat vaikystės, Adomui buvo skiepijamas tautiškumas, patriotiškumas, meilė tėvynei.
Baigęs Naugarduko mokyklą, A. Mickevičius įstojo į Vilniaus universitetą. Tuo metu Vilniaus universitetas buvo tautinio atgimimo židinys. Po Lietuvos prisijungimo prie Rusijos buvo pertvarkytas Vilmiaus universitetas ir švietimas. Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. Įkurtos Vilniaus švietimo apygardos globėjas – Adomas Jurgis Čartoriskis Vilniaus universitetą laikė ta vieta, kurioje puoselėjamas lenkiškas patriotizmas ir mokymas vyksta lenkų kalba, dėstoma lenkų literatūra, istorija. XIX a. praradus valstybę universitetas, atlikdamas įvairias, ne tik mokslo židinio funkcijas, tapo visuomenę telkiančia institucija. Universitete dirbo daug profesorių, kurie ugdė meilę tėvynei (Abiejų tautų respublikai). Romantizmo įtakoje buvo kuriama literatūra, rašomi istoriniai veikalai. Adomas Mickevičius rašė lenkų kalba, bet Lietuvą vadino savo tėvyne. Čia praleisti ketveri studijų metai turėjo didelę įtaką tolesniam asmenybės formavimuisi ir poetinio talento brendimui.
Studijų metais universitete įsisteigė slapta Filomatų (mokslo mylėtojų) draugija. Vienas iš žymiausių slaptųjų daraugijų veikėjų buvo A. Mickevičius. Filomatai jungė Vilniaus universiteto studentus, siekiančius tėvynės laisvės. Filomatų draugijos narių tikslas – mokslas, dora, tėvynės laisvė, visuomenės gerovė. Filomatų šūkis – tas pats idealas gyvenime ir poezijoje – mokė A. Mickevičių rimtai žiūrėti į savo kūrybą. Jau tada A. Mickevičius išsiskyrė iš draugijos, kaip didis, kūrybingas žmogus. Universiteto profesoriaus J. Lelevelio veikiamas, A. Mickevičius susidomėjo istorija, ypač Lietuvos praeitimi, kuri vėliau buvo labai reikšminga jo kūryboje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!