Lietuva tarpukario laikotarpiu

Demokratija nė vienai valstybei nėra savaime garantuotas dalykas. Neramiais laikais demokratija veikia blogai. Faktiškai visų tipų demokratijos beveik vieningai pripažįsta, kad būna padėčių, kai tenka atsisakyti konkurencinio vadovavimo ir pakeisti jį monopoliniu. Jeigu tas monopolis teisiškai ar faktiškai nėra apribotas, demokratinė valdžia panaikinama ir tada turime reikalą su autoritariniu režimu.
Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje demokratijos matome nedaug. Ją ribojo gana menkas visų politinių srovių pasirengimas spręsti sudėtingas teorines ir metodologines problemas. Taip pat demokratiją sunku įgyvendinti ir išlaikyti tiesiogiai neįtraukiant piliečių į visuomenės valdymo procesą ir sprendimų priėmimą.
Mane domina Lietuvos tarpukario valstybės ir politikos raida, todėl šiame darbe norėčiau aptarti tuo laikotarpiu buvusią demokratinę santvarką bei vėliau įsitvirtinusį autoritarinį režimą.
Šio akto priėmimo diena laikoma nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tačiau pilną nepriklausomybę Lietuva išsikovojo tik po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkritį). Valstybės Taryba atliko pirminį atkuriamąjį valstybės darbą, padėjo Seimo konstitucinį pamatą.
Lietuvos valstybės atkūrimo idėją lietuvių visuomenė siejo su parlamentinėmis institucijomis ir demokratine santvarka. Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. Nepri­klausomybės Akte skelbė atkurianti nepriklausomą, „demokratiniais pamatais sutvarkytą“ Lietuvos valstybę. Tuo metu esminiais demok­ratijos teorijai buvo laikomi trys elementai: “a) aukščiausios valstybi­nės valdžios turėtojas yra piliečių visuma, b) piliečiams laiduojama asmeninės laisvės ir teisės, c) įstatymai privalo turėti piliečių ar jų atstovų daugumos laisvą pritarimą.“ 3 Dėmesys praktinio pobūdžio pa­rengiamiesiems valstybės atkūrimo darbams ir kone visuotinis sutari­mas dėl demokratijos įsigalėjimo būsimoje Lietuvos valstybėje nesu­darė galimybių platesnei demokratijos sąvokos sklaidai lietuvių po­litinėje mintyje.
Dėl sudėtingos vidaus ir užsienio politinės situacijos Steigiamojo Seimo sušaukimas buvo ilgai atidėliojamas. Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas buvo išleistas 1919 m. lapkričio mėn. Patys rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14 – 15 d., į Seimą išrinkti 112 atstovų.
1920 m.gegužės 15d. Kaune, Valstybės teatro rūmuose, Steigiamasis Seimas pradėjo darbą vienbalsiai priimdamas rezoliuciją, kurioje buvo sakoma, kad Seimas ,,reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!