Lietuva Sovietų Sąjungos sudėtyje (1940-1990m)

 LIETUVA SOVIETŲ SĄJUNGOS SUDĖTYJE (1940-1990m.) REFERATAS Atliko: Tikrino: 2005 1 ĮVADAS 1.1 LIETUVOS RYŠIAI SU KITOMIS VALSTYBĖMIS Lietuvos istorija siejasi su keleto šalių praeitimi. Nuo pat LDK susikūrimo, valstybė jautė vokiečių ordinų įtaką, o Pasaulinių karų metu net buvo okupuota Vokietijos. Jogailaičiams teko sėdėti Vengrijos bei Čekijos karalių sostuose, o Lietuvos valdovais pabuvojo prancūzų, švedų karališkųjų giminių atstovai. Tačiau svarbiausi ryšiai Lietuvą siejo su dviem valstybėmis. Daugiau nei 400 metų (nuo Krėvos unijos iki III-ojo ATR padalijimo) Lietuva, iš pradžių silpnesniais, vėliau itin glaudžiais ryšiais, buvo susijusi su Lenkija. Šio laikotarpio įtaka lietuvių tautinei savimonei labai ryški: tik XX a. pr. buvo galutinai apsispręsta kurti visiškai nepriklausomą nuo Lenkijos valstybę. Lietuvos istorija neatskiriama ir nuo Rusijos. Ši valstybė su pertraukomis valdė Lietuvą apie 170 metų. Nuo 1795m. iki 1915m. šalis nešė carinės Rusijos jungą, 1918m. pirmąkart patyrė bolševikų valdžią, o 1940-1990m. priklausė SSRS. 1.2 KOMUNIZMO ATSIRADIMAS RUSIJOJE IR I-oji LIETUVOS PAŽINTIS SU SOVIETINE SANTVARKA 1903m. susikūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (RSDDP). Iš pat pradžių RSDDP suskilo į menševikus, mėginusius derinti demokratiją su socializmu, ir radikaliuosius bolševikus, kurie skelbėsi proletariato vardu siekiantys valdžios. Po nesėkmingų bandymų ateiti į valdžią teisėtai, 1917m. spalio mėn. bolševikai, vadovaujami V. Lenino, įvykdė ginkluotą perversmą ir sutelkė valdžią savo rankose. Tuo pat metu Lietuvoje vyko svarbūs įvykiai. 1917m. rugsėjo mėn. Didžiajame Vilniaus seime išrinkta Lietuvos Taryba ieškojo būdų Lietuvos nepriklausomybei atkurti. Visuomenė buvo susiskaldžiusi: sulenkėjusių bajorų palikuonys siekė atkurti ATR su 1795m. sienomis, dalis manė, jog reikia bendradarbiauti su Vokietija, kiti ieškojo paramos iš Rusijos, ketvirti siekė visiškai nepriklausomos valstybės. Net ir Lietuvos Tarybos nariai ne iš karto rado bendrą sprendimą: nepriklausomybę taryba skelbė du kartus. 1918m. pab. sudėtinga situacija pasinaudojo V.Kapsuko-Mickevičiaus vadovaujami bolševikai. Gruodžio 16d. Vilniuje jie paskelbė tarybų valdžią. Greitai V.Kapsuko įtakoje atsidūrė rytinė ir šiaurinė Lietuva, tačiau Kauno, kuriame laikinai įsikūrė vyriausybė, revoliucionieriai neužėmė. Užimtoji Lietuvos dalis ir dalis Baltarusijos 1919m. pr. buvo sujungtos į vieną valstybę – Litbelą. Nors oficialiai buvo skelbiama, kad Litbelas – nepriklausoma valstybė, faktiškai tai buvo bolševikinės Rusijos dalis. Tačiau pirmoji Lietuvos pažintis su sovietine santvarka truko neilgai. Jau 1920m. rugpjūtį bolševikai buvo išvyti iš šalies ir iki 1939m. Lietuva egzistavo kaip visiškai nepriklausoma valstybė. 1.3 LIETUVOS ĮJUNGIMAS Į SOVIETŲ SĄJUNGĄ Nors prieš II-ąjį Pasaulinį karą Lietuva paskelbė neutralumą, jos likimą nulėmė 1939m. rugsėjo 28d. Vokietijos ir SSRS pasirašytas slaptas Molotovo-Ribentropo pakto papildomas protokolas. Pagal jį didžioji Lietuvos dalis atiteko Sovietų Sąjungai. Tuo metu, kai buvo pasirašomas šis protokolas, SSRS jau buvo užėmusi Vilniaus kraštą. Netrukus Sovietų Sąjunga pakvietė Lietuvą derėtis dėl Vilniaus. Derybos baigėsi 1939m. spalio 10d., kai SSRS privertė Lietuvą pasirašyti Savitarpio pagalbos sutartį. Pagal ją, Lietuva atgavo ¼ Vilniaus krašto, bet turėjo įsileisti komunistinės Rusijos kariuomenę į Vilnių. Tai buvo pirmasis žingsnis nepriklausomybės netekimo link. 1940m. vid., kai Vakarai visą dėmesį sutelkė karui su Vokietija, Maskva įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Jame nepagrįstai buvo teigiama, kad Lietuva grobia SSRS karius ir bando sudaryti karinę sąjungą su Estija ir Latvija. Sovietų Sąjunga reikalavo teisti kai kuriuos aukštus pareigūnus ir sudaryti palankesnę Maskvai vyriausybę. Valstybės vadovas A. Smetona lemtingu momentu pabėgo į Vokietiją. Lietuva nesiryžo priešintis ir ėmė formuoti naują vyriausybę, bet SSRS pareiškė nepasitikėjimą ir ja. 1940m. birželio 15d. Raudonoji armija okupavo Lietuvą. Po kelių dienų J.Paleckis suformavo marionetinę vyriausybę. Nedemokratiškus rinkimus į seimą laimėjo komunistai, prisidengę Lietuvos liaudies sąjungos pavadinimu. 1940m. rugpjūčio 3d. Lietuvos Tarybinė Socialistinė Respublika (Lietuvos TSR) buvo priimta į SSRS. 1941m. pr. slaptu protokolu SSRS iš Vokietijos nusipirko Klaipėdos kraštą. 1.4 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMAS 1985m. SSKP Generaliniu sekretoriumi tapo M. Gorbačiovas. Matydamas Sovietų Sąjungos ekonominį nuosmukį, M. Gorbačiovas ėmėsi liberalių politinių reformų. Viešumo politika suteikė galimybę kilti mintims apie nepriklausomybę. 1987m. rugpjūčio 23d. Lietuvos laisvės lyga (LLL) suorganizavo viešą mitingą Vilniuje. 1988m. susikūrė Sąjūdis, tapęs svarbiausia kovos už nepriklausomybę organizacija. Sąjūdis palaipsniui siekė savo tikslo. Iš pradžių jis pasisakė už savarankišką Lietuvą SSRS sudėtyje. 1988m. lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine, grąžinti tikrasis himnas ir vėliava. Metų gale Lietuvos komunistų partija (LKP) atsiskyrė nuo SSKP. Sąjūdžio atstovai pateko į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą (AT), o gegužės 18d. AT paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus. Rugpjūtį AT paskelbė Molotovo-Ribentropo paktus nusikalstamais. Rugpjūčio 23d. Baltijos valstybių gyventojai organizavo „Baltijos kelio“ akciją. 1990m. Lietuvos TSR AT panaikino deklaraciją dėl Lietuvos TSR įstojimo į SSRS, Lietuvos institucijas paskelbė nepriklausomomis. 1990m. rinkimuose Sąjūdis gavo 101 iš 141 AT vietų. 1990m. kovo 11d. AT paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę. 1991m. sausio 13d. SSRS jėga bandė susigrąžinti Lietuvą. Planui nepavykus, rugpjūčio mėn. bandyta įvykdyti pučą, tačiau ir šis buvo nesėkmingas. Lietuva sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę ir greitai po nevykusio pučo buvo pripažinta daugumos svarbių valstybių. 2 VALSTYBĖS SIMBOLIKA Svarbiausi Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, himnas, herbas, pinigai – įsigalėjus sovietinei valdžiai, buvo pakeisti. Nepriklausomos Lietuvos simbolius pakeitė šie: Lietuvos TSR Himnas Ž. A.Venclovos, V. Reimerio, M. J.Švedo ir B.Dvariono Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė, Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai. Lietuvos TSR herbas Kur Vilnius, kur Nemunas, Baltijos jūra, Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai. Pried. Tarybų Sąjungoj šlovingoj, Tarp lygių lygi ir laisva, Gyvuok per amžius, būk laiminga, Brangi Tarybų Lietuva! Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią, Padėjo kovoj didi rusų tauta. Mus Partija veda į laimę ir galią, Lietuvos TSR vėliava Tautų mūs draugystė kaip plienas tvirta. Pried. Tėvynė galinga, nebijom pavojų, Tebūna padangė taiki ir tyra. Mes darbu sukursim didingą rytojų, Ir žemę nušvies komunizmo aušra. Lietuvos TSR galioję pinigai - rubliai 3 TEISĖS AKTAI IR ĮSTATYMAI 3.1 SLAPTOSIOS SUTARTYS SU VOKIETIJA Pirmoji SSRS ir Vokietijos sutartis dėl įtakos zonų pasidalijimo buvo pasirašyta 1939m. rugpjūčio 23d. Slaptasis Molotovo-Ribentropo pakto protokolas numatė: „Jeigu srityse, įeinančiose į Pabaltijo valstybių sudėtį (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), vyktų teritorinis ir politinis pertvarkymas, šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir SSRS interesų sferų siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus kraštui.“ Taigi pagal šią sutartį Lietuva atiteko Vokietijai. 1939m. rugsėjo 28d. buvo pasirašyta antroji SSRS ir Vokietijos sutartis. Ji skelbė tokius pakeitimus: „1939m. rugpjūčio 23d. slaptas papildomas protokolas pataisomas (1 punktas) tuo būdu, kad Lietuvos valstybės teritorija atitenka SSRS įtakos sferai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!