Pogrindinė ir oficialioji spauda 1940-1990 metais

Pogrindinė ir oficialioji spauda 1940-1990 m.
Lietuvoje,1940 m. okupuotai Tarybų Sąjungos, prasidėjo beveik 50 metų trukęs nacionalinės kultūros ir knygos engimas, draudimas bei naikinimas. Knyga turėjo tapti komunistų partijos ideologijos reiškėja, jos ginklu kovoje su idėjiniais priešais. Tokiems pertvarkymams trukdė ne tik Lietuvos gyventojų fizinis priešinimasis, bet ir dvasinės nuostatos – tautiškumas, katalikybė, ugdyti neriklausomos Lietuvos spaudoje.
1940-1944 metais bolševikinės ir hitlerinės okupacijos sąlygomis knyga ir jos leidyba Lietuvoje negalėjo normaliai funkcionuoti dėl politinių ir kultūrinių varžymų, karo sąlygų, okupantų griežtos cenzūros. To laikotarpio lietuviškos knygos repertuaras labai politizuotas ir atspindi dviejų priešiškų okupacinių valdžių ideologiją.
Atrosios tarybinės okupacijos metais visuose leidybos etapuose buvo taikoma griežta cenzūros sistema, garantuojanti tik ištikimos komunistinei ideologijai knygos pasirodymą. Lietuvoje buvo įtvirtinta centralizuota visai Tarybų Sąjungai knygų leidybos struktūra su vadovaujančiu centru Maskvoje. Tik Maskvos biurokratai sprendė, kiek leidėjų gali dirbti Lietuvoje, skyrė tam lėšų, skirstė popierių, tvirtino leidyklų etatus ir jų planus.
Diegdami svetimą ideologiją, bolševikai per Glavitą ir kitas savo struktūras varė atvirą ar užmaskuotą represijų politiką prieš religinę literatūrą, knygas, kurių autoriai nepritarė bolševikinėms idėjoms arba buvo emigravę, prieš Lietuvos istorijos, kraštotyros veikalus.
Nelegalioji spauda pirmosios tarybinės ir vokiečių okupacijos metais
1940 m. birželio mėnesį, Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo nutraukta nepriklausomybės metais nemažų laimėjimų pasiekusi knygų leidyba. Naujoji vyriausybė ėmėsi pertvarkyti Lietuvos švietimą, knygų leidybą. Pirmaisiais 1940 metų okupacijos mėnesiais dar buvo leista veikti “Spaudos fondo”, “Dirvos”, “Sakalo” leidykloms, nors ir griežtai cenzuruojamoms. Tačiau greitai visos leidybinės įstaigos, spaustuvės buvo nacionalizuotos, įvesta valstybinė knygų leidybos monopolija ir centralizacija. Įsteigta LTSR valstybinė leidykla, kuriai, be leidyklų, priklausė spaustuvės bei knygų prekyba.
Iš viso 1940-1941 m. birželio mėnesį Lietuvoje pasirodė apie 1000 pavadinimų knygų ir brošiūrų. Apie 30% išleistų knygų priklausė minėtai leidyklai. Kitą, didesniąją, dalį sudarė įkurtų vyriausybinių įstaigų, liaudies komisariatų, komunistų partijos, komjaunimo ir profsąjungų organizacijų leidiniai.
Visi tarpukario Lietuvos laikraščiai ir žurnalai buvo uždaryti, o masiniu tiražu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!