Lietuviška spauda 1904-1914 metais

1904 metų belaukiant.
1904 m. gegužės 7 (balandžio 24) d., caro vyriausybė panaikino lietuvių spaudos draudimą.
Spaudą atgavus.
Legaliosios spaudos gimtąja kalba pasirodymas, nors ji ir buvo kontroliuojama carinės cenzūros, turėjo didelę reikšmę lietuvių kultūros raidai. V. Kapsukas spaudos atgavimo dešimtmečio proga pažymėjo, jog, panaikinus draudimą, darbo žmonės „laimėjo bent tiek, kad nebereikėjo daugiau bent „nekaltų“ knygų ir knygelių slėpti; lengviau pasidarė jų gauti. Darbininkai dabar daug lengviau galėjo priprasti prie skaitymo, o tarp jų leistųjų knygelių ne vieną ir naudingą galėjo rasti [...].7
Kūrėsi nauji bei atgijo seni lietuviškos spaudos centrai, išaugo leidinių tiražas, pagausėjo periodinių leidinių. Atsirado galimybių vietos inteligentams rasti darbą savame krašte. Lietuvių kalba suskambo ne tik slaptuose „klojimų teatruose“, bet ir iš didelių scenų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.8
Kultūra ima įgauti autonominę reikšmę, plečiantis lietuviškai spaudai (1904-1914 m. buvo spausdinami 189 lietuviški periodiniai leidiniai - 76 Lietuvoje, 25 Maž. Lietuvoje, 88 JAV, Lenkijoje, Rusijoje ir kt.).9
Lietuvių kultūra, dar neįgavusi stabilių organizacinių formų (nacionalinio teatro, muziejaus, bibliotekos, aukštosios mokyklos), sugebėjo didelių politinių ir socialinių griūčių laike išsiugdyti vidinį stabilumą ir tęstinumą, būtiną jos profesinei brandai ir išsišakojimui jau nepriklausomos nacionalinės valstybės sąlygomis.
Pirmaisiais revoliucinio pakilimo metais, po spaudos draudimo panaikinimo, visuomenėje didesnę įtaką ir paklausą turėjo kairiųjų pažiūrų politinių partijų – socialdemokratų ir demokratų organizuota spauda, tačiau, sustiprėjus politinei reakcijai, tik krikščionys demokratai turėjo palankesnes sąlygas organizuoti katalikiškos spaudos leidybos darbus, nes dvasininkai sudarė tuometinės inteligentijos daugumą ir kompaktiškiausiai gyveno Lietuvos teritorijoje, o rusų administracinė valdžia ne taip atkakliai persekiojo įvairių katalikiškų organizacijų ir draugijų veiklą bei šios spaudos platintojus.10
Žymiausieji 1904-1914 metų leidiniai.
Pirmieji legalūs periodiniai visuomeniniai leidiniai gerokai pastūmėjo lietuvių literatūros augimą ir davė (arba bent stengėsi duoti) jai ideologinę bei politinę bazę, kuria paskui rėmėsi speciali literatūrinė spauda, todėl dera konkrečiau aptarti pagrindinių periodinių visuomeninių leidinių įnašą lietuvių literatūros raidoje.
Atgavus spaudą, pirmasis pasirodė iliustruotas savaitinis „Lietuvių laikraštis“ Peterburge (1904 gruodis –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!