Lietuva Rusijos imperijos valdymo metais (1795-1914)

metais.
pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau pramintas koriku.
Lietuvos praeities, jo kūryba skatino tautinį atgimimą; slaptų draugijų VU narys.
Motiejus Valančius (1801-1875) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo
blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą, knygų gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos
draudimo metais.
Emilija Pliaterytė (1806-1831) – viena iš 1830–1831 m. sukilimų vadų, vadinama lietuviškąja Žana d’Ark,
nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje.
Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) – vienas 1863 m. sukilimo vadų, vėliau pakartas Vilniuje.
Jonas Jablonskis (1830-1903) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, norminės lietuvių kalbos
kūrėjas.
Konstantinas Kalinauskas (1838-1864) – vienas iš 1863-1864 m. sukilimo vadų.
Žemaitė (1845-1921) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėja, demokratę, švietėja, rašytoja, visuomenininkė.
Petras Vileišis (1851-1926) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius, matematikas, politinis
veikėjas, laikraščių leidėjas.
Jonas Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius,
vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.
Vincas Kudirka (1858-1899) – gydytojas, Lietuvos prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas,
varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno
autorius.
Maironis (1862-1932) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, poetas neoromantikas, katalikų dvasininkas,
parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
Kazys Grinius (1866-1950) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys.
Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei.
Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.)
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas,
kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, 1896 m. buvo vienas iš „Tėvynės sargo“ išleidimo
iniciatorių, 1897–1902 m. faktinis jo redaktorius.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros
veikėjas. Lietuvos kultūros veikėjas, organizavęs lietuviškų darbų parodas.
Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Dailės draugijos narys,
Lietuvos Trispalvės vienas iš bendraautorių.
Po III ATR padalijimo Didžioji Lietuva atiteko Rusijai, Užnemunė – Prūsijai. Dėl toi šių regionų
raida skyrėsi.
Didžiojoje Lietuvoje buvo pravestos reformos, kuriomis Lietuvos žemės buvo integruotos į
Rusijos imperiją. Napoleono epochoje Užnemunė pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį.
Lietuvos bajorai taip pat ėmė puoselėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!