Lietuva sovietinės okupacijos metais: prisitaikymas, bendradarbiavimas, pasipriešinimas

Stoviu prie namų, kurių nebėra, nebėra ir žmonių. Šalia nuo sniego dūsta miškas, jaučiuosi keistai- lyg su manim, per mane kalbėtų sunaikinti gyvenimai- niekada neišsakyti žodžiai, neišverktas skausmas. Jie kalba su tais, kurie dar prisimena ir tais, kurie nenori prisiminti. Užverčiu galvą aukštyn, lyg ten, viršuje, kas nors galėtų suteikti man stiprybės ne smerkti, bet teisingai suvokti... Matau svyruojančias pušis, blizgančias nuo sniego jų karūnas, įsiklausau.
Prisimena senos pušys, kaip aimanuodami, sunkūs, vaikų verksmo ir motinų skausmo pripildyti, pūškavo gyvuliniai vagonai. Į niekur: ten nėra savos saulės, nėra savos duonos, nėra nieko, išskyrus suragėjusią nuo šalčio, skurdžią ir liūdną žemę...
Tikriausiai labiau nei pasimetę vaikai tada bijojo Ji- bedalė Lietuva.
Sapnuose dar ir dabar pušys girdi, kaip krypuoja bėgiais ešalonai ir skaudžiai apdainuoja nebegrįžusiųjų dalią.
Tūkstančiai apklojo ir šildė savo kūnais atšiaurias Sibiro žemes su viltimi, kad vieną dieną saulė patekės virš jų vaikų galvų ir jie šypsosis... Kiti tiesiog kovojo: desperatiškai stengėsi dar bent keletui mėnesių atitolinti dieną, kai jų pačių namai, jų žemė ir jie patys sau nebepriklausys. Buvo tokių, kurie pasitraukė ir, deja, tų, kuriems nebuvo baisu- jie neturėjo galingų priešų, grasinančių automatais,- jie patys buvo priešai.
Keista, dabar vis sunkiau yra įvertinti, kas buvo prasminga, o kas- tik nereikalingas kraujo praliejimas? Kas buvo būtina, o kam švaistėme jėgas (kalbu daugiskaita- jaučiuosi istorijos, savo tautos ir savo tautos istorijos dalimi- esu viena milijoninė dalelė to, dėl ko buvo stengtasi).
Stovime dvidešimt pirmojo amžiaus alėjos pradžioje ir savo jaunomis maksimalizmo ir humanistinių idėjų prikimštomis galvomis darome savotišką analizę, stengiamės ištirti, konstatuoti, daryti savo išvadą- iš anų laikų perspektyvos žvelgiant, gana negailestingą, gal net propogandinę.
Mums, be abejonės, turi rūpėti ir istorinė tiesa, ir teisingumas, ir istorinių įvykių politinis aktualumas. Turime plėsti savo supratimą apie praeities įvykius: tik tirdami sukauptas žinias, susikursime ir tinkamą pagrindą savam pažiūriui į istoriją formuoti ir plėtoti. Galbūt mes- netolima ateitis-...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!