Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais

Karo pradžia. Okupacinis Vokietijos valdymas Lietuvoje.
• 1914m. rugpjūčio 1d. Vokietija paskelbė karą Rusijai - Pirmasis pasaulinis karas į savo sūkurį įtraukė ir Lietuvos gyventojus. Slenkantis frontas, prievartinės evakuacijos ir kontribucijos nusiaubė Lietuvos ūkį. 1915m. rugpjūčio 18 d. viena stipriausių Rusijos imperijos tvirtovių Kaunas dėl rusų kariuomenės vadovybės neveiklumo buvo paimtas vokiečių armijos. Tuomet vokiečiams atsivėrė kelias į Vilnių, kurį rugsėjo mėnesį rusai skubiai paliko. Metų gale Vokietijos- Rusijos frontas nusistovėjo ir beveik visa Lietuvos teritorija buvo okupuota Vokietijos.
• Vokiečių valdžia okupuotose teritorijose įkūrė Ober Osto karinės administracijos valdomas apskritis ir valsčius. Vokietija žvelgė į Lietuvą kaip žemės ūkio produkcijos tiekimo bazę ir būsimą kolonizuotą teritoriją, todėl su vietiniais gyventojais skaitėsi dar mažiau nei rusai.
• draudžiama naudoti baltus miltus komunijoms kepti;
• įvestas naujas piniginis vienetas - finansiškai bevertės OberOsto markės;
• uždrausti lietuviški laikraščiai, vis dėlto, buvo leidžiamas “Lietuvos Aidas”; vėliau draudimas buvo panaikintas;
• lietuviai neteko politinių teisių.
• Laikraštis “Lietuvos Aidas”. 1918m. vasario mėn. 19d.
Politika Lietuvoje. Jos siekiai atgauti nepriklausomybę.
• Vilniuje įvairių partijų atstovai sudarė Lietuvos politikos centrą. Šis centras 1914m. Rudenį įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915m. Vokiečiams užėmus Lietuvos teritoriją, dalis draugijos vadovybės su pirmininku Martynu Yču išvyko į Petrogradą. Vilniuje likusiems draugijos nariams ėmė vadovauti Antanas Smetona.
• Lietuvių visuomenės aktyvumas pastebimai augo. Lietuvių veikėjai, gyvenantys Rusijoje, JAV, Šveicarijoje ir kitur pradėjo svarstyti Lietuvos politinės autonomijos Rusijos sudėtyje galimumą. Ypač aktyviai veikta Šveicarijoje. Čia buvo sudarytas Lietuvių komitetas, kuris suorganizavo kelias lietuvių konferencijas.
Konferencijos
• 1915m.rugpjūčio mėn. Berne(Šveicarijos sostinėje) įvyko lietuvių ir latvių inteligentijos suvažiavimas, kuriame buvo nutarta prašyti Lietuvai ir Latvijai autonomijos Rusijos sudėtyje.
• 1916m. Vasario – kovo mėn. Berno konferencijoje nepritarta Lietuvos ryšiams su Lenkija, stota už krašto savivaldą Vokietijos protektorate. Dėl Lietuvos ryšių su Lenkija problemos kilo Lietuvos ir Baltarusijos sąjungos LDK konferencijos idėja, kurioje tikėtasi apsiginti nuo Lenkijos pretenzijų į Lietuvą.
• 1916m. Didžiosios valstybės tokį lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!