Mažoji Lietuva ir jos kultūra

Mažoji Lietuva pradėjo formuotis 13 a. pabaigoje, Kryžiuočių ordino valdymo laikais. Jos pagrindą sudarė vakarinių lietuvių - nadruvių ir skalvių žemės. Dėl nuolatinių karų ir kaimynystės su LDK Kryžiuočių ordino valdžia krašte, ypač Nadruvoje, Skalvoje, Pilsote, buvo silpna. Vokiečių feodalai į šias vietas kėlėsi nenoriai, jų čia buvo mažai. Daugiausia dėl to, nepaisant germanizacinės politikos, prūsai, kuršiai ir jotvingiai, skirtingai nuo Kryžiuočių ordino valstybės pietinės dalies, čia ne tiek vokietėjo, kiek linko į giminingus ir gausesnius vakarų lietuvius. Taip iš visų čia gyvenusių baltų 15-16 a. susidarė lietuvių etninė grupė lietuvininkai. Jie kompaktiškai gyveno ne tik buvusios Nadruvos, Skalvos, bet ir Pilsoto, Sembos, didumos Bartos, Šiaurės Notangos kaimuose. Sulietuvėjo ir šiek tiek vokiečių bei pietinėje dalyje gyvenusių lenkų (mozūrų). Prie lietuvininkų pritapo LDK lietuviai karo belaisviai ir pabėgėliai iš Žemaitijos, Užnemunės. Lietuvininkais vadinosi patys. Kalbėjo lietuvių kalbos vakarų aukštaičių ir vakarų žemaičių tarmėmis.
Kryžiuočiai, 13 a. pavergę minėtas baltų gentis, daugumą gyventojų pavertė stambių valstybinių dvarų baudžiauninkais lažininkais. Vietos gyventojams buvo draudžiama mokytis amatų ir gyventi miestuose, jie negalėjo turėti malūnų ir laikyti smuklių. Buvo apribota teisė medžioti ir žvejoti, paveldėti nuosavybę. Vietinio valstiečio nužudymas buvo baudžiamas 2-4 kartus mažesne bauda negu kolonisto. Ypač sunki buvo karo prievolė.
Lietuvos atstovai, bylinėdamiesi ,su Ordinu dėl Žemaitijos, visais atvejais -1413 m. laiške imperatoriui Zigmantui, 1416 m. Konstanco susirinkime, 1419 m. iškeltose taikos sąlygose, 1421 m. rašte popiežiaus įgaliotiniui - reikalavo, kad Lietuvai būtų ne tik galutinai pripažinta Žemaitija, bet ir grąžinta Sūduva bei Klaipėda. Tuose reikalavimuose buvo pabrėžiama, kad Klaipėda yra Žemaitijos žemėje ir kad Žemaitiją nuo Prūsijos skiria Nemuno upė.
Negalėdama ginčo išspręsti taikiai, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė 1422 m. įsiveržė į Ordino valdas. Riteriai ir magistras, nesulaukę iš imperatoriaus pagalbos, buvo priversti taikytis. Pagal Melno 1422 m. taika Kryžiuočių ordinas buvo priverstas galutinai atsisakyti Žemaitijos, bet Klaipėdos kraštas ir toliau liko jo valdžioje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!