1938 metų Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Jo priežastys ir pasekmės

Nuo 1920 m. rudens pasitaikydavo didesnių ir mažesnių incidentų tarp Lietuvos pasienio policininkų ir Lenkijos KOP (Korpus ochrany parranicznej) kareivių. Laikui bėgant, visiems nesusipratimams ir incidentams aiškintis susidarė taisyklės. Eilinius nesusipratimus sprendė Lietuvos pasienio baro viršininkas ir KOP bataliono vadas, stambesnius – apskrities viršininkas ir pavieto viršininkas (starosta). Pasitaikydavo susidūrimų, į kuriuos būdavo įtraukiamos abiejų šalių reikalų ministerijos.
Vienas toks incidentas įvyko 1938 m. kovo 11d., kai Lenkijos KOP kareivį S. Serafiną naktį perėjusį Lietuvos sieną prie Trasniko kaimo (Alytaus aps.), kurį nušovė Lietuvos pasienietis.
Iš pradžių incidentas buvo sprendžiamas pagal nusistovėjusią tvarką. Susitarta kovo 13d. 14val. susitikti Varėnoje ir apsvarstyti įvykį. KOP bataliono vadui sutartu laiku neatvykus ir nepranešus neatvykimo priežastes, kovo 13d. antroje pusėje kilo įtarimas, kad jį svarstyti ėmėsi aukštesnės Lenkijos instancijos. Lenkijoje kilo pasipiktinimo banga dėl šio vadinamojo „Trasninkų incidento“, todėl praėjus 10 dienų, kovo 17d. Lenkija įteikė griežtas sąlygas ultimatumo – Lietuvai.
Tai buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos konflikto epizodų, bet jis vyko už Tautų Sąjungos veiklos ribų. Lietuva tiesioginės Lenkijos karinės agresijos akivaizdoje kreipėsi paramos visomis įmanomomis kryptimis, taip pat ir į Tautų Sąjungą. Deja Tautų Sąjungos Sekretoriame buvo pareikšta, kad Lenkijos ultimatumą reikia priimti ir, svarbiausia, neįpainioti į šį susidūrimą SSRS. Taigi Tautų Sąjunga nusisuko nuo Lietuvos ir vienareikšmiškai pasisakė Lenkijos naudai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ėmėsi skubių veiksmų užkirsti kelią ultimatumui. Nesulaukusi pagalbos iš Tautų Sąjungos, kovo 14d. vakare posėdžiavę A. Smetona, J. Stanišauskis ir S. Lozoraitis, nutarė siūlyti ištirti įvykusį incidentą.
Apsvarsčius padėtį kovo 17d. pas A. Smetoną, vėliau Ministrų kabinete, skubiai išsiųsta instrukcija P. Klimui, kad jis praneštų Lenkijos ambasadoriui Paryžiuje, jog „Lietuvos valstybė pasiryžusi pavesti kuriam nors savo diplomatų pradėti derybas su Lenkijos vyriausybės diplomatu, išaiškinti susiklėsčiusią padėtį tarp Lietuvos – Lenkijos santykių.
Kovo 16d. Lenkijoje įvyko vyriausybės posėdis. Kaip J. Bekas savo atsiminimuose rašė, savo kalboje tame posėdyje jis įrodinėjo, jog yra Lenkijai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!