Mažoji Lietuva. Skaidrės.

• Dalis lietuvių po karų su Kryžiuočių ordinu atsikėlė gyventi į Rytų Prūsijos žemes. Ilgainiui lietuvių migrantai susiliejo su vietos baltų gentimis. Gausiai lietuvių gyvenamos teritorijos R. Prūsijoje XVI a. pradžioje imtos vadinti Mažąja Lietuva, o jų gyventojai – lietuvininkais. LDK priklausiusioms, vėliau Rusijos užgrobtoms lietuvių žemėms prigijo Didžiosios Lietuvos pavadinimas.
Lietuvininkai priklausė prie Liuteronų bažnyčios. Prūsijos valdžia nedraudė lietuvininkams kalbėti lietuviškai. Kelis šimtmečius, kai Didžiojoje Lietuvoje vyravo lenkų kalba, Prūsijoje veikė lietuviškos mokyklos, lietuvių kalba vartota teismuose, vyko lietuviškos pamaldos. Čia susiklostė turtinga lietuvių raštija: išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, kiti svarbūs leidiniai.
• Lietuvininkai priklausė prie Liuteronų bažnyčios. Prūsijos valdžia nedraudė lietuvininkams kalbėti lietuviškai. Kelis šimtmečius, kai Didžiojoje Lietuvoje vyravo lenkų kalba, Prūsijoje veikė lietuviškos mokyklos, lietuvių kalba vartota teismuose, vyko lietuviškos pamaldos. Čia susiklostė turtinga lietuvių raštija: išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, kiti svarbūs leidiniai.
• Prūsijos valdžia lietuvininkams leido verstis tik žemės ūkiu. Įstatymai draudė naujakuriams naudotis miestiečių teisėmis, verstis prekyba, mokytis amatų. Jiems buvo sunkiai prieinamas aukštasis mokslas bei valstybinė tarnyba. Dėl to lietuvininkai sudarė vieną iš neturtingiausių gyventojų sluoksnių. Lietuvininkai save vadino būrais – lietuviškai kalbančiais kaimo žmonėmis. Lietuvininkų ir Didžiosios Lietuvos tautiečių gyvenimo būdas bei pasaulėžiūra skyrėsi.
Lietuvininkų gyvenamieji būstai, apranga, kalba, papročiai buvo kitokie. Būrų kaimo buitis, gyvenimo būdas, papročiai įamžinti lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio šedevre – poemoje „Metai“. Joje poetas moko lietuvininkus mylėti savo kalbą, nesivaikyti svetimų papročių ir laikytis savųjų.
• Lietuvininkų gyvenamieji būstai, apranga, kalba, papročiai buvo kitokie. Būrų kaimo buitis, gyvenimo būdas, papročiai įamžinti lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio šedevre – poemoje „Metai“. Joje poetas moko lietuvininkus mylėti savo kalbą, nesivaikyti svetimų papročių ir laikytis savųjų.
• Itin skaudi nelaimė lietuvininkams buvo baisus XVIII a. pradžioje siautęs maras. Tada išmirė net 160 tūkstančių lietuvių – beveik pusė krašto gyventojų. Po maro Prūsijos valdžia pradėjo Mažosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!