• Yra romėniškoji (apie Palemono sūnus) ir gotiškoji (apie Germanų gentis) lietuvių kilmės teorija.
• Pirmosios moksliškai pagrįstos lietuvių etnogenezės teorijos pasirodė XIX amžiaus Pabaigoje.
• Maždaug III tūkstantmečio iki Kristaus viduryje indoeuropiečiai pasirodė dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ateiviams pamažu susimaišius su vietos gyventojais, susidarė baltų protėviai- prabaltai.
• Mokslininkų manymu, baltai susidarė apie 2000 metais iki Kristaus.
• Kalbininkai ir archeologai teigia, jog apie VI-V amžius iki Kristaus, nuo bendro baltų kamieno ir bendros prokalbės pirmiausia atskilo vakarų baltai: prūsai, jotvingiai, kuršiai ir skalviai. Maždaug tūkstantmečiu vėliau- rytų baltai: latgaliai, lietuviai, sėliai ir žiemgaliai. Apie VI-V amžius susidarė visos baltų gentys.
Pirmuoju neabejotinu baltų paminėjimu laikoma žinutė romėnų istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito 98 metų veikale „Germanija“.
• Per šimtus metų iš dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenančių baltų genčių susidarė Lietuvos- lietuvių, Latvijos- latvių, o dabartiniame Karaliaučiuje ir dalyje Lenkijos- prūsų kalbomis kalbančios tautos. Iki šių laikų išliko lietuviai ir latviai.
Asimiliacija- vienos etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita perimant jos kalbą, kultūra, papročius.
Sanskritas- senovės indų literatūrinė kalba.
Baltų visuomenė, kultūra ir dvasinis pasaulis:
• Nuo tautų ir kultūrų maišymosi nutolusių baltų materialinė kultūra kito lėtai ir buvo labai pastovi.
• Bronzos amžiuje (II tūkstantmečio pradžioje- VI amžiaus Iki Kristaus viduryje) baltai pradėjo naudoti bronzinius dirbinius ir statyti piliakalnius. Mainų prekyba su tolimais kraštais vyko gintaro keliais.
• Geležies amžiuje (VI amžiaus Iki Kristaus viduryje- XIII amžiuje) pradėjus naudoti geležinius darbo įrankius, ūkio pagrindu tapo gyvulininkystė ir žemdirbystė. Atsiskyrė amatai ir atsirado vietinė pinigų sistema (lietuviški ilgieji).
• Materialinei baltų kultūrai pasiekus aukštą lygį, stiprėjo visuomenės diferenciacija. Formavosi teritorinė bendruomenė, ryškėjo atskirų visuomenės grupių padėties skirtumai.
• Atsirado kunigaikščių vadovaujamų nuolatinių kariaunų.
• Baltai išlaikė pagrindinius politeistinės religijos bruožus.
• Dievų sistema atitiko indoeuropiečių visuomenės socialinę struktūrą: žynius, karius, žemdirbius.
• Mirusiųjų laidojimo papročiai kito ir skyrėsi įvairiose baltų genčių teritorijose.
Politeizmas- tikėjimas į daug dievų.
Kunigaikštis- baltų genties arba žemės vadas, taip pat feodalinis didiko titulas (jau nuo...
Šį darbą sudaro 1953 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!