Panevėžio pradžia ir padėtis

Panevėžio miesto ir Upytės –istorinės lietuvių žemės-likimai taip susiję,kad miesto prie Nevėžio istorijos negalima atskirti nuo Upytės žemės istorijos.XIII a. pradžioje Upytės gentinis bei politinis junginys,apėmęs Mūšos-Nemunėlio ir Nevėžio baseinus,įėjo į besikuriančią Lietuvos valstybę.Nuo XVI a. šios teritorijos centru tapo Panevėžio dvaras,vėliau Panevėžio miestas.
Pirmą kartą Upytė paminėta 1254 m. dokumente,kuriame rašoma,kaip Rygos vyskupas Albertas ir Livonijos ordino magistras dalijosi žemes ir nustatė Žiemgalos ribas,kurios siekė Upytės ir Šiaulių žemes.
Lietuvių žemėms jungiantis į bendrą valstybę,žuvusių,išvytų ar į kitas sritis perkeldintų kunigaikščių valdos atitekdavo didžiajam kunigaikščiui ir sudarė jo domeną,kurio pajamos ėjo didžiajam kunigaikščiui ar valstybei.Kad būtų patogiau domeną tvarkyti bei rinkti mokesčius,dydysis kunigaikštis XVI a. jį suskirstė administraciniais vienetais-valsčiais;Upytės žemė ir tapo vienu iš tokių valsčių,kurio centras nuo seno buvo medinė Upytės pilis,pastatyta dešiniajame Vešetos krante,saloje tarp klampių balų.Tik vienoje vietoje šiaur- vakarinėje dalyje nutiestomis kūlgrindomis buvo galima susisiekti su sausuma.Netoli pilies buvo Upytės dvaras,kuris XVI. a. tapo feodaline valda ir pateko į privačias rankas,kartu neteko administracinio centro vaidmens.Toks centras 1548-1568 m. buvo Krekenava,nes 1548 m. Upytės valsčiaus teismo posėdžių nutarimai rašyti Krekenavoje,kur buvo valstybinis dvaras.Vėliau administraciniu centru tapo valstybinis Panevėžio dvaras ir to dvaro žemėje įsikūręs Panevėžio miestelis.Upytės apskritis tik vardu priminė buvusią Upytės žemę,o 1843 m. pakeistas ir apskrities pavadinimas.
Miesto pradžia
1435 m. sutriškinus Livonijos ordiną prie Pabaisko,aprimus karams,atgijo Upytės žemėje gyvenimas. Padidėjo prie Nevėžio besikryžiuojančių kelių ekonominė reikšmė,nes jie jungė Žemaitiją su LDK rytinėmis sritimis ir Kauną bei Vilnių su Ryga.Tai sudarė palankias sąlygas kurtis naujai gyvenvietei.Manoma, kad XV a. viduryje nedidelė gyvenvietė dabartinės Senamiesčio gatvės plote jau buvo.
Seniausia rašytinė žinia apie Panevėžį yra Lietuvos dižiojo kunigaikščio Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. raštas Ramygalos klebonui.Jame pasakyta,kad didysis kunigaikštis Aleksandras,sužinojęs iš Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro,kad dalis parapijos gyventojų dėl bažnyčios tolumo melstis renkasi krūmokšniais apaugusioje vietoje tarp Nevėžio ir Lėvens upių,dovanojo tą žemę Ramygalos bažnyčiai,kad jos klebonas įkurtų bažnytėlę.Tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!