Gamybinio ūkio pradžia neolite

Naujausi archeologiniai tyrimai parodė, kad Rytų Pabaltyje neolito laikotarpiu buvo labai ryškus ir savitas kultūros klodas. Tai vadinamoji Narvos kultūra, kurios šaknys siekia mezolitinę Kundos kultūrą. Jos ištakų tenka ieškoti mezolito-neolito laikotarpių riboje, palankiu klimatiniu – atlančio periodu, kai keitėsi gyventojų ūkinės ir socialinės sąlygos. Miškų zonoje, kurioje susiformavo Narvos kultūra, prie naujų ūkininkavimo formų – gyvulininkystės ir žemdirbystės buvo pereita lėtai. Paleoosteologiniai duomenys ir gyvenviečių inventorius rodo, kad gyvulininkystė Rytų Pabaltyje pasirodė tik viduriniojo neolito laikotarpiu ir palengva plėtojosi iki pat žalvario amžiaus vidurio. Žemdirbystės pradmenys Narvos kultūroje pasirodė apie III tūkst.. pr. Kr. trečiąjį ketvirtį, tačiau vyraujančia ūkio šaka žemdirbystė tapo tik vėlyvosios Narvos fazėje. Narvos kultūros egzistavimo laikotarpiu, o ypač jos susiformavimo metu, pagrindinės ūkio šakos buvo medžioklė žvejyba ir rinkimas. šIe duomenys padeda paaiškinti situaciją, kurioje formavosi Narvos kultūra.
Nesama duomenų, kad su keramikos pasirodymu Narvos kultūros teritorijoje būtų pakitusi ūkio struktūra. Tai įgalina teigti, kad Narvos kultūros formavimasis vyko šioje vietoje, - miškų zonoje, - be ryškesnės gamybinio ūkio įtakos iš pietų ir be gyventojų migracijos.
Įdomus ir, sakytume, svarbus faktas įvyko vėlyvojo mezolito ir ankstyvojo neolito laikotarpiu: žmonių, gyvenusių Kundos kultūros paplitimo regione, buityje ir ūkyje labai sumažėja titnaginių dirbinių. Rytų Pabaltyje ankstyvajame ir viduriniajame neolite titnaginiai dirbiniai dažniausiai buvo gaminami iš skelčių, stovyklavietėse daug nuoskalų ir žaliavos. Borealinio periodo antrojoje pusėje a ir atlančio pirmoje pusėje dirbinių tipai pasikeičia. Jie gaminami iš nuoskalų, smulkūs. Ankstyvuosiuose Narvos kultūros gyvenviečių sluoksniuose titnaginių dirbinių bemaž nepasitaiko. Tai, matyt, buvo susiję su titnago žaliavos šaltinių blokada. Kas užkirto kelią į titnago kasyklas? Pirmiausia tai gentys, gyvenusios į pietus ir į rytus nuo vėlyvosios Kundos ir ankstyvosios Narvos kultūrų plotų. Matyt, todėl impulsas atsirasti Narvos keramikai galėjo ateiti iš genčių, gyvenusių į pietvakarius ir vakarus nuo vėlyvosios Kundos ir ankstyvosios Narvos kultūrų užimamų plotų. Taip atsirado sąlygos ir tampresniems ryšiams...

Daugiau informacijos...