Bajorų dvaras, ūkis ir kasdieninis gyvenimas: ūkio struktūra ir pajėgumas

studentė.
Vilnius 2004
Turinys
Įvadas........................................................................................................3
I. Bajorų dvaras, ūkis ir kasdienis gyvenimas:.......................................4
1. Būgiai;...............................................................................4
2. Renavas;............................................................................5
3. Raudondvaris....................................................................6
II. Trijų dvarų ūkinės struktūros ir pajėgumo palyginimas.....................7
Išvados......................................................................................................8
Literatūra..................................................................................................8
Įvadas
XIX – XX amžiaus pradžioje bajorų dvaras turėjo įvairių paskirčių. Galėjo turėti rekreacinę ir reprezentacinę funkcijas, taip pat galėjo užsiimti žemės ūkiu. Darbe nagrinėjami trys skirtingi dvarai, aptariama jų savita kasdienybė, buitis, ūkio struktūra ir pajėgumas.
V. Daugirdaitė – Sruogienė darbe „Žemaičių bajoro ūkis XIXa. pirmoje pusėje“ aprašo Būgių žemės ūkinę struktūrą. Čia galime rasti daugiausia medžiagos apie dvaro ūkio struktūrą , jo pajėgumą. Kita pozicija, kalbant apie Renavo dvarą, – „Renavas“ išleistas „Žemaičių praeities“, 2001 metais, T. 9. Čia nėra pateikta daug medžiagos apie dvaro ūkinę sistemą. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad svarbesnis buvo ne ūkis, o dvaras. Vis tik čia pateikta tam tikrų duomenų, kuriuos galima būtų panaudoti nagrinėjant ūkinę sistemą.
Rašant apie Raudondvarį naudotasi A. Snitkuvienės darbu „Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“, kur pateikta palyginus mažai duomenų apie ūkinį gyvenimą. Ši knyga labiau orientuota į patį dvaro gyvenimą, jo kasdienybę. Nors aptikta ir truputis medžiagos ir apie ūkį , tačiau labiau plačiąja prasme.
Šio darbo tikslas yra aptarti pasirinktų dvarų ūkį, jo struktūrą ir pajėgumą, pateikti trumpus šių dvarų aprašymus. Taip pat palyginti šiuos dvarus, jų funkcijų skirtumus ir panašumus.
I. Bajorų dvaras, ūkis ir kasdienis gyvenimas:
1. Būgiai.
1827m. Būgių žemės plotą sudarė „18 valakų 23 margai 119 prentų. 1846 – 1851m. dirbamos žemės plotas sudarė iki 38 dešimtinių 288 kvadratinių sieksnių, sodybos buvo 2 dešimtinių, sodas 600 kvadratinių sieksnių“1.
Žemė buvo labai bloga, nederlinga. Buvo trečios ar ketvirtos rūšies. Miškas, kurio buvo daugiausia, priskirtas antrai rūšiai, buvo vietomis pušynas, beržynas, bet daugiausia mišrus. Pievos daugiausia krūmokšniais apaugusios ir šlapios, duodavo mažai ir nalabai gero šieno. Ganyklų buvo ir sausų, bet daugiausiai krūmokšniais apaugusių ir šlapių.
Greta tos vietos, kur perkant Būgius buvo valstiečių trobelės, naujasis savininkas pradėjo statyti palivarko trobesius. Pirmasis gyvenamasis namas pradėtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!