1863 metų sukilimas

 Lietuvių tautos istorinio proceso eigai suprasti didžiulę reikšmę turi feodalinės – baudžiavinės sistemos žlugimo ir kapitalistinės santvarkos įsigalėjimo problema. Šių dviejų visuomeninių – ekonominių formacijų chronologinė riba buvo 1861m. vasario 19d. baudžiavos panaikinimo reforma.
Šiuo istoriniu laikotarpiu, kai feodalinę – baudžiavinę santvarką pakeitė kapitalistinė, 1863 metų sukilimas Lietuvoje buvo susijęs su 1861m. vasario 19d. reforma ne tik laiko ir priežastingumo atžvilgiu, bet ir savo pasekmėmis, sukėlusiomis šios reformos sąlygų pasikeitimą. Šio sukilimo šaknys siekia istorinę baudžiavos epochą, o jo betarpiškas prielaidas sudarė Rusijos dvarininkų vyriausybės ir pačių Lietuvos dvarininkų agrarinė politika, baudžiavinės reformos, įteisinusios dvarininkų vykdytą valstiečių žemės grobimą, paruošimo laikotarpiu ir pirmaisiais dvejais jos valdymo metais. 1863m. valstiečių sukilimas Lietuvoje ir Baltarusijoje buvo valstiečių bruzdėjimų, vykusių reformos paruošimo ir vykdymo laikotarpiu, tęsinys ir naujas etapas. Žymus valstiečių masių ekonominės padėties pablogėjimas po reformos, didžiulės lažinio ūkio liekanos, įvairios baudžiavos liekanos, nepaprastas valstiečių nusigyvenimas ir nuskurdimas, valstiečių žemių ekspropriacija (neteisėtas nesisavinimas) visiškai aiškiai parodo valstiečių revoliucinio judėjimo šaltinius, valstietijos revoliucingumo šaknis 1863 metų sukilimo Lietuvoje metu.
Valstiečių kovą prieš dvarininkus ir patvaldystę taip pat skatino revoliucinė – demokratinė ideologija, kuri objektyviai atitiko pačių valstiečių interesus ir siekius.
EKONOMINĖS PADĖTIS XIX a.
Baudžiavinės ūkio sistemos krizė Lietuvoje XIX a. viduryje.
Prijungta prie Rusijos Lietuva įsiliejo į greit besivystančią visos Rusijos rinką ir per ją įsitraukė į pasaulinę prekių apyvartą, nes į XVIII a. pabaigą Rusija užėmė vieną iš pirmųjų vietų Europos valstybių tarpe ne tik savo politine įtaka, bet ir lyginamuoju svoriu Europos ekonomikoje. Intensyviai vystantis naujiems kapitalistiniams santykiams Rusijoje , XIX a. pirmojoje pusėje pradėjo kilti Lietuvos ekonominis gyvenimas, kaip sudėtinė Rusijoje greit augančios kapitalistinės ekonomikos dalis. Kartu Lietuva pradėjo naują istorinio vystymosi laikotarpį – feodalizmo irimo bei krizės ir naujų, kapitalistinių santykių laikotarpį. Pagreitintą Lietuvos ekonominį vystymąsi, ją prijungus prie Rusijos, rodo žymūs grūdų, linų pluošto, statybinio miško ir kitų prekių išvežimo iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!