1830-1831 metų sukilimas Lietuvoje

2007m.
1830 – 1831m, sukilimas – vienas iš gražiausių sukilimų per visą Lietuvos istoriją kovojant prieš carizmo politiką. Tūkstančiai mūsų tautiečių žuvo sukilime dėl Tėvynės laisvės. Juos priglaudė žalios Lietuvos girios ir krauju aptaškytos dirvos.O tiems, kurie išvengė mirties gniaužtų, ilgus metus praleido Rusijos gilumoje, mat caro valdžios paliepimu buvo ištremti į Sibirą.
Šiuo sukilimu Lietuvos žmonės tikėjosi atsiplėšti nuo Rusijos valdžios, nors skirtingi Lietuvos luomai siekė savos laisvės: valstiečiai tikėjosi atgauti savo žemes, bajorai norėjo atkurti Abiejų Tautų Respubliką, dvarininkai siekė išlaikyti baudžiavą.
XIX a. vid. Lietuvos bajorija dėjo visas pastangas, kad įsigytų daugiau laisvių. Dėl tokių bajorų veiksmų Rusijos valdžia pradėjo persekioti lietuvius, spaudė Vilniuje klestėjusį universitetą, – bajorijos tarpe ėmė plisti slaptosios organizacijos. Viena iš stipriausių to meto organizacijų buvo masonai. Tai buvo liberališka šviesuomenės organizacija, kuri, gėrėdamasi švietimo ir prancūzų revoliucijos idėjomis, norėjo pakelti ekonominę ir kultūrinę krašto gerovę. Jos narių tarpe buvo nemaža aukštų dvasininkų.
Be masonų buvo daug veiklesnės slaptosios jaunimo organizacijos, kurios rusų priespaudos įtakoje įsikūrė Vilniaus universitete ir kitose mokyklose. Veiklesnieji universiteto studentai pirmiausią įkūrė slaptą Filomatų (mokslo mėgėjų) Draugiją, kurios tikslas buvo lavintis ir dirbti visuomenei. Draugija buvo negausinga, nes į ją buvo priimami tik visiškai patikimi ir kuo nors pasižymėję studentai (poetai, rašytojai, rimtai ruošiasi mokslui ir t.t.). Jų tarpe buvo ir didysis poetas A. Mickevičius (žiūr. pusl. 11), kurio raštai jau tada susirinkusio būrelio tarpe sukeldavo nepaprastą entuziazmą. Netrukus buvo įkurta Filaretų (doros mėgėjų) Draugija, į kurią buvo stengiamasi įtraukti daugiau narių. Ir jos tikslas buvo panašus – mokslas, draugiškumas ir tėvynės meilė.
Pagaliau, be masonų ir jaunimo organizacijų, Vilniuje veikė savotiška, tų pačių tikslų organizacija- Nenaudėlių (Šubravcų) Draugja. Šioje draugijoje nebuvo dvarininkų. Savo idėjoms skleist ji turėjo net laikraštį – „Gatvės Žinias“ jame skaudžiai išplakdavo visuomenės nerangumą ir apsileidimą.
Nė viena tų organizacijų savo įstatuose neturėjo politinių tikslų, tačiau žadindamos patriotizmą ir ragindamos rūpintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!