Miestų pradžia Lietuvoje

Šio rašto darbo tikslas yra pristatyti miestų pradžią Lietuvoje: tiek istorikų ir urbanistikos istorikų, tiek archeologų akimis. Darbo uždaviniai: nustatyti du pagrindinius miestų formavimosi etapus, nurodyti pagrindinius proto miestų ir viduramžių miestų formavimosi bruožus. Taip pat pristatyti Vilniaus, Kernavės, Trakų ir Kauno miestų kūrimosi pradžią, jų archeologinius tyrinėjimus.
Deja, iškyla problema – rašytinių šaltinių stoka, todėl kalbėdama apie miestų pradžią remsiuosi archeologų duomenimis. Nagrinėdama savo išvardytus aspektus daugiausia remsiuosi A. Kuncevičiaus ,,Lietuvos viduramžių archeologija”1. Tai bene plačiausiai aprašyta Lietuvos miestų kūrimosi pradžia ir gana aiškiai ir subjektyviai pateikta medžiaga. Taip pat pristatysiu E. Gudavičiaus ,,Miestų atsiradimas Lietuvoje”2 pateikiamą autoriaus nuomonę. Ir apžvelgdama Vilniaus miesto raidą pasiremsiu V. Daugudžio knyga ,,Iš Vilniaus miesto praeities”3.
Pirmiausia reiktų išsiaiškinti žodžio ,,miestas” reikšmę. Ir kaip pavyzdį pateiksiu J.Jurginio apibrėžimą: Miestas - amatų atsiskyrimo nuo žemdirbystės vaisius, amatininkų ir pirklių gyvenvietė”. Tokių, miestų pradžia siejama su valstybės sukūrimu ir jos vystimosi etapais, o atskaitos taškas - pirmasis miesto paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. ,,Pagrindiniai miesto skiriamieji bruožai: turgus, bažnyčia, smuklė, krautuvės, rotušė. Viduramžių miestų pradžia sutampa su feodalinės valstybės atsiradimu. Valstybė neatsirado staiga taigi ir miestai - ilgo vystimosi rezultatas”4. Kai kurie istorikai pirmą Lietuvos miestų paminėjimą laiko Rimberto kronikoje ,,Šv.Anscharijaus gyvenimas” aprašytą danų ir švedų žygį į baltų žemes ir čia minimus Zėburgo ir Apuolės miestus. Kitas, jau neabejotinas miesto paminėjias - tai, Gedimino laiškuose minimas Vilnius.
Taigi istorikai dėl rašytinių šaltinių stokos priversti naudotis archeologų tyrynėjimais. Kuriais remiasi tiek E. Gudavičiaus, tiek A. Miškinis.
Taigi apžvelgiant archeologinius miestų tyrimus išskiriamos dvi kryptis. Pirmoji – miestų užuomazgų, vadinamų ,,protomiestų” tyrimai. Antroji – viduramžių miestų archeologiniai tyrimai.8 Esminis skirtumas tarp protomiestų ir viduramžių miestų archeologinių tyrimų, tai, kad pastarieji yra priklausomi nuo esamų rašytinių šaltinių. Tačiau yra keliatas svarbiausių viduramžių miesto raidos veiksnių, kuriuos gali atkurti tik archeologiniai tyrinėjimai. Pirmiausia, tai geografinės miesto aplinkos atkūrimas, toliau seka nustatymas, ar miestas ,,augo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!