M. Michelbertas "Senasis geležies amžius Lietuvoje"

MYKOLAS MICHELBERTAS “SENASIS GELEŽIES AMŽIUS LIETUVOJE” (1986, Vilnius ) 500m.pr.Kr. – m.e.a. riba Lt vad. ankstyv. gelež. a. galežiniai dirbiniai naudoti dar gana negausiai, o jau I – IVa. Jie jau įsigali. Pirmais mūsų eros amžiais pradeda ryškėti pavienių baltų genčių junginių teritorijos. I – IV a. vadinamas pirmykštės bendruomeninės santvarkos irimo laikotarpiu arba romėniškuoju laikotarpiu, arba senuoju geležies amžiumi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Rašytiniai šaltiniai Pirmiausia aisčius paminėjo Tacitas 98m. Po jo buvo Pilinijus, kuris aprašė romėnų kelionę į Pabaltijį. Tai rodo kad jau pirmame amžiuje, romėnai rengė ekspedicijas į baltų kraštus. Ptolemėjas pamini galindus ir sudinus(sūduvius). Truputi užsimena apie baltus ir Jordanas. I – IV a. paminklų tyrinėjimai Senojo geležie amžiaus paminklus dar XIXa. pradėjo tyrinėti D.Poška, po to į darbą įsijungė Jucevičius, Diubua de Monperė. Tada buvo tyrinėjami Žemaitijos ir Šiaurės LT pilkapiai su akmenų vainikais. Medžiagą XIXa.vid. bandė apibendrinti Tiškevičius. Sistemingas I- IVa. Paminklų tyrinėjimas prasidėjo nuo 9deš. Tada kasinėjo Daugirdas,Tišleris(Aukštakiemio kapin.) Pokrovskis tyrė Miežionių pilkap., sudarė Vilniaus, Kauno, Gardino gub. archeologinius žemėlapius. Vakarų LT kapinynus tyrė Becenbergeris( Šernų, Baičių, Pleškučių-Pangesų, Lumpėnų, Namuno žemupio kap.- Lumpėnai) I – IV a. paminklus tyrė ir Imperatoriškosios archeologinė komisijos siusti tyrinėtojai. Kaširskis(pilk. Kaviniuose-Žeimenyse), Nagevičius(Senkų, Gargždų- Macuičių kapin.), Ambramovas( Berčiūnų, Gilbonių, Paklaniškių, Raginėnų pilkap.). Spicinas rašė apie Rytų Europos emaliuotus dirbinius. Kšivickis rašė apie Žemaitijos pliakalnius, o Radziukinas apie Užnemunės. Tyrinėdamas piliakalnius labai daug nuveikė Kšivickis, tyręs Dūkšto, Petrešiūnų, Moškėnų, Naukaimio piliak. Po pirmo pasaulinio daug nuveike Spicinas, jis parašė “Lietuvos senienos”, išskyrė Raginėnų kalu\tūram kurią datavo VI- VIII a. ir jai priskyrė Šernų kapinyną. Iš vietinių archeol. Mėgėjų daug. nuveikė P. Tarasenka, tyręs Vosgėlių ir Velikuškių piliak. Nuo 1936m. tyrimus pardeda Kauno Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus Priešistorinis skyrius., kurio vedėju tapo pirmas LT archeologas specialistas – Puzinas. Tirti Kretingos raj kapinynai: Ankštakiai, Senkai, Lazdininkai. Kurmaičiai, Reketė, Rūdaičiai. Žemaitijos ir ŠLT pilkap.: Sandrausiškė, Rinkšeliai, Kuokšiai, Baukšiškiai, Vaineikiai). Užsienio tyrėjai – Antonievičius, Gertė, Engelis, Baumas, Mora. Po 1961 jau tiria Kulikauskai, Gimbutienė, Rimantienė, Sadauskaitė, Petrauskaitė, Tautavičius. I. GYVENVIETĖS IR PILIAKALNIAI Daugiausia piliakalnių ir gyvenvičių tyrinėta rytų LT(15 piliak, 3gvenv), Užnemunėje 10 piliak, 1 gyvenv., vakarų LT ir Žemaitijoje 9 piliak., 1 gyvenv. Piliakalniai ir gyvenvietės tyrinėti nevienodai. Palčiausiai tirti Aukštadvario, Bačkininkėlių, Gabrieliškių – Naukaimio, Imbarės, Kunigiškių, Kurmaičių, Migonių, Moškėnų, Sokiškių, Petrešiūnų, Vosgėlių, Narkūnų ir tt. Piliakalnių ir gyvenviečių topografinė padėtis. Kuriamos tiek įtvirtintos, tike neįtvirtintos gyvenvietės. Rengiama įvairiose vietose, kur tikpalanku vystyti žemės ūkį bei gintis nuo priešų. Daugiausia senojo geležies amžiaus piliakalnių rengiama prie vandens telkinių. Kartais ir atvirasiais gyvenvietes saugodavo vandens kliūtys. Piliakalnių aikštelės ir šlaitai. Aikštelės įvairių dydžių. Mažomis aikštelėmis jau vadinamos tos, kurių ilgis ne daugiau 50 m. ( Dūkšto, Dapšių,Gabrieliškių,Velikuškių, Vaitiekūnų). Jos būna ovalios ir trikampio formos. Vidutinės aikštelės 50- 100 m ilgio( Kurmaičių, Nemenčinės, Vosgėlių, Aukštadvario, Imbarės, Bradeliškių, Sokiškių)būna ovalios ir netaisyklingos keturkampės. Didelės aikštelės – daugiau kaip 100 m (Bražuolės, Eketės). Daugumos piliakalnių šlaitai yra statūs, bet nevienodo aukščio. Kultūrinis sluoksnis. Priklauso nuo gyvenimo piliakalnyje trukmės. Daugiausia senojo geležies amžiaus piliakalnių kultūribnis sluoksnis storiausias būna aikštelių pakraščiuose. Tai lėmė pastatų išsidėstymas. Išimtis Migonių piliakalnis, kur kult. sluoksnis buvo aikštelės viduryje. Įtvirtinimai. Seniausi įtvirtinimai žinomi dar iš I tūkst. BCpr. Senojo gelažies amžiaus piliakalnių įtvirtinimus tyrė Daugudis, taip pat Užnemunės piliak. įtvirtinimus tyrė Kulikauskas. Dažn.stovėdavo stulpinės konstrukcijos pastatai su aklinomis išorinėmis sienomis iš dalies ir atstoję piliak.įtvirtinimus. Paprastai tokie pastatai dar būdavo truputį įgilinti į žemę. Daugelis piliakalnių jau turėjo pylimus. Taigi vienas įtvirtinimų iš senojo geležies amžiaus galėtų būti – ilgas gynybinis stulpinės konstrukcijos pastatas iš išorės dar saugomas neaukšto pylimo. Labai panašūs buvo Imbarės piliak.įtvirtinimai. kitas tipas galėtų būti – pastatai saugomi pylimo su medine užtvara viršuje. Tračias tipas – pylimas su išorėje iškastu grioviu. Šiame laikotarpyje naudota ir sudėtingesnių įtvirtinimų. Pvz Kurmaičiuos pylimas su dviem grioviais, Bražuolėj – du pylimėliai ant pagrindo, tarp jų griovys. Patys galingiausi įtvirtinimai – Kunigiškių piliakalnio , naudoti iki VI a. pylimų rasta nevisuose piliak. Pastatai. Apie pastatų liekanas plačiausiai rašė Kulikauskas. Geriausiai išlikusių stulpinės konstr. pastato dalių rasta Aukštadvario piliakalnyje. Dapšiuose rasta stulpinės konstr.gyvenamojo pastato dalis. Pastatų liekanų randama ir kituose senuosiuose piliakalniuose, bet jie jau blogiau išlikę. Ilgieji stulpinės konstr.pastata buvo statomi aikštelių pakraščiuose. Židiniai būdavo kraunami iš akmenų ar plūkti iš molio. Būta nevien stulpinės konstrukcijos pastatų. Tačiau daug. nestulpinės konstrukcijos pastatai naudojami kultaui. Daug mažiau duomenų apie neįtvirtintų gyvenviečių pastatus. Jie visi antžeminiai. Laikotarpio pabaigoje atsiranda piliakalnių mažesnėmis aikštelėmis ir stipresniais įtvirtinimais – piliakalniai-slėptuvės. II. LAIDOJIMO PAMINKLAI IR LAIDOSENA Vakarų Lietuvos kapinynai su akmenų vainikais Kapinynai su akmenų vainikais paplitę pajūryje ir Minijos baseine. Kapinynai su akmenų vainikais: Anduliai, Ankštakiai, Gintarai, Kašučiai, Kiauleikiai, Kurmaičiai, Lazdininkai, Padvariai, Palanga, Pryšmančiai, Reketė ir tt). Kapinynai dažnai įrengiami netoli vandens telikinių, pakilesnėje vietoje. Rasta nemažai žirgų kapų. Žmonės laidojami nedegintini. Kurmaičiuose šalia pilkapių randama ir kapinynų.pereinamasis. Vakarų Lietuvoje kad ir koks būtų laidojimo būdas(pilkapiai degintini su akmenų vainikais, griautiniai su akmenų vainikais, deginti su akmenų vainikais) visur oasitaiko akmenų vainikai. I- IV a. vakarų LT kapinynų akmenų vainikų forma beveik vienoda, skiriasi tik vainikų matmenys. Rasta apskritų, ovalių, rečiau keturkampio formos. Visuose aptiktuose kapinynuose dazniausiai pasitaiko kapinynų su vienu akmenų vainiku, bet būna ir daugiau. Akmenų vainikai aptinkami gana negiliai, 10 – 30 c,, o kai kada akmenys matomi ir žemės paviršiuje. Spėjama, kad virš kaik urių vainikų buvo sampilai. Tyrinėtuose kapinynuose laidojama nelabai giliai (apie 15 – 30 cm nuo žemės pav.). kai kur kapaų aptikta akmenjų vainiko lygyje. Suaugusius laidodavo didesnėse, vaikus mažesnėse duobėse. Kai kuriuse kapuose, jų sampiluose randama degėsių, anglių liekanų. Pagal tai spėjama, kad prieš palaidojant žmogų, buvo atliekamos kažkokios apeigos. Laidoti nedeginti, kaulai blogai išlikę, dažniausiai aptinkama kaukolės kaulų, dantų, žandikaulių. Laidojama ištiestoj padėty aukštielniki. Stengtasi guldyti galvomis i šiaurę. Pietų kryptimi daugiausiai laidotos moterys. Ankstyviausi kapai – šiaurės ir vakarų (I-III a.). dali palaidota mediniuose karstuose. Dauguma karstų skobtiniai, nors pasitaikė ir lentinių. Lentos naudotos ir kapams įrengti. Kai kuriuose galvūgalyje ir kojūgalyje rasta po du akmenis. Kulikausko nuomone akmenimis parėmė kai kuriuios skobtinius karstus. Dėta įvairių įkapių: papuošalai, apranga, darbo įrankiai, ginklai, kai kurie buities draugai. Pirmos grupės įkapės – papuošalai - sudėtos taip kaip žmogus jas nešiojo ar naudojosi. Pvz ant galvos antgalvės, segės ant krūtinės, apyrankės ir pan. Antros grupės įkapės – ginklai. Geležiniai įmoviniai kirviai dėti galvūgalyje. Daugiausia kirvių pasitaiko III – IV a. kapuose. Kita dažna įkapė – geležiniai dalgiai. Jų rasta 24 kapuose. Labai reta įkapė – gelažiniai pjautuvai. Gana dažnai pasitaiko peilių. Jie daugiausia dėti mirusiojo galvūgalyje, įvairiom padėtim. Rasta ir akmeninių galastuvų. Kartais pasitaiko medžio apdirbimo įrankių. Net 53 vyrų kapuose rasta geležinių įmovinių ietigalių. Visi jie buvo galvūgalyje, dažniausiai kairiojoje pusėje. Būna ir papildomų įkapių(beržo tošies dėžutės, į kurias dėdavo papuošalus, moliniai puodeliai). Moterų antros grupės įkapes daugiausia sudaro darbo įrankiai. Dažnai pasitaiko molinių indų. 15 kapų rasta romėniškų monetų. Retas radinys Bandužių kape Nr.5 – akmeninių trinamųjų girnų dalis(vaiko kapas). Žirgus taip pat stengtąsi laidoti galvomis į šiaurę. Įkapėmis būdavo jų aprangos detalės arba ginklai. Daugiausia žirgų kapų datuojama senojo geležies amžiaus antraja puse. I – II a. įkapės gana negausios ir neturtingos. Iš tokių ankstesnių kapų išsiskiria Kurmaičiai, kur įv. daiktų rasta net 25. Nemuno žemupio kapinynai Nemuno žemupio kapinynų žinoma iš Nemuno žemupio, abiejų Nemuno pusių. Labiausiai Nemuno žemupio kapinynai buvo paplitę Šilutės raj. Pietuose ir Tauragės raj. vakaruose. Dabar LT žinomi 5 Nemuno žemupio kapinynai (Dauglaukis, Greižėnai, Šaukėnai – Šilutės raj., Lumpėnai, Plumpiai – Tauragės raj.). Plačiausiai tirtas Lumpėnų kapinynas. Čia aptikta keliolika griautinių kapų, Šaukėnų kapinyne apie 50 griautinių kapų. Nemuno žemupio kapinynai be akmenų vainikų, laidojama duobėse, nedegintus, ištiestus, aukštielnikus. Rankų padėtis neaiški kaip ir vakarų LT kapinynuose. Laidojant orientuojama į įvairias pasaulio puses. Tik Lumpėnų kapuose laidojo galvom į pietus. Įkapės dedamos taip ,kaip buvo nešiota.o antros grupės įkapės dedamos tokiu pat būdu kaip ir vakarų kapinynuose- daugiausia ginklų ir įrankių galvūgalyje. Iš retesnių įkapių – geležiniai antyskydžiai, o šiaip iš esmės visi dirb. tokie kaip ir vakaruose. Ankstyviausias – II a. kapas rastas Palumpiuose, tokiu laikotarpiu datuojama ir Dauglaukio kapų dalis. Centrinės Lietuvos kapinynai Kapinynų aptikta Nemuno vidurupyje, dešiniajame krante, netoli Neries ir Nemuno santakos. Žinoma kairiajame Neries krante, tarp Nevėžio ir Dubysos žemupio, Dubysos dešiniajame krante. Paplitę Kauno ir Jurbarko rajonuose. Centrinėje LT dbr žinomi 8 kapinynai su šio laikotarpio radiniais(Eiguliai, Kriemala, Lauksvydai – Kauno raj.; Sargėnai ir Veršvai – Kaunas; Seredžius, Veliuona – Jurbarko raj., Upytė). Daugiausiai tyrinėti Luksvydai ir Veliuona. Rengiami netoli upių. Kai kurie iš jų buvo apardyti, bet sprendžiama, kad naudoti ilgai. Centr.LT beveik neaptikta ankstesnio laikotarpio kapų, išsk. Raudonėnų kapinyną, kur manoma buvo laidojama dar I tūkst. BC pab. Mirusieji laidoti pailgose keturkampėse duobėse, įvairiame gylyje. Daugiausiai palaidota 40 – 80 cm gylyje. Suaugusiems ir vaikams kastos skirtingų matmenų duobės. Taippat duobėse aptinkama angliukų, degėsių, suodžių. Mirusieji laidoti nedegintini. Kaikuriuose kapuose rasta gerai išlikusių kaulų. Laidoti aukštielniki, ištiesti, rankos įvairiomis padėtimis. Sargėnuose ir Upytėje mirusieji palaidoti kniūpsti. Įkapių nerasta, tik Sargėnuose lazdelinis smeigtukas. C LT daug. laidojama galvomis į rytus ir vakarus. Galva į rytus 180 mirusių , į vakarus-21 mirusysis. Mažiausiai laidota pietų kryptimi – 32 mirusieji. Vakarų kryptim daugiausia laidoiti vyrai. Dalis mirusių palaidoti mediniuose karstuose. Vieni būdavo skobtiniai apvaliais dugnais, kiti lentiniai. Daugelyje karstų rasta po du akmenis. Su akmenimis rasta 249 kapai. Dauguma tokių kapų su akmenimis rasta iš I – II a.akmenys karstuose praktiškai išnyksta, kai pradedami daryti lentiniai plokščiais dugnais. CLT kapuose rasta ir pirmos ir antros grupės įkapių. Vyrų kapuose rasta nemažai segių, o moterų – smeigtukų, ypač ritinių. Moterų ir vaikų kapuose randama ir žiedų bei apyrankių. Vyrų kapuose rankų papuošalų mažiausiai. Beveik visi vyrų rankų papuošalai rasti I – II a. kapuose, o pas moteris ir vaikus jų padaugėja III – IV a. kapuose. Labai retas CLT kapų radinys yra geležinės diržų sagtys. Antros grupės įkapės dėtos labai įvairiai. Labai daug įmovinių kirvių, kurie dažniausiai dėti kairiajame šone, peties srityje arba prie juosmens. Kartais įmoviniai kirviai būna vienintelė vyrų kapų įkapė. Siauraašmenių pentinių kirvių rasta 6 kapuose. Taip pat dėdavo peilius, pjautuvus, dalgelius. Pakankamai retas radinys – peiliai tiesiomis ar lenktomis nugarėlėmis. Labai retai – akmeniniai galastuvėliai. Dauguma rastų ietigalių iš III – IV a. kapų, ir tik vienas iš II a. papildomų įkapių čia vyrų kapuose išvis nerasta. CLT rasta daugiau I – II a. kapų, nei vakarų piliak. Net apie 110 kapų nerasta jokių įkapių. Išskirtinis šios laidosenos bruožas, kad vyrų kapuose labai mažai ginklų. Beveik nėra papildomų įkapių. Rasta ir dvigubų kapų. Vienur dviejų veikų, kitur vyro ir vaiko. Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos pilkapiai Užima visą šiaurės Lietuvą, išskyrus šiaurės vakarus. Yra maždaug 140 pilkapynų. Dažnai įrengiami aukštesnėse vietose, kartais upių slėniuose. Pilkapynai: Laimučių, Raginėnai, Rinkšeliai, Berčiūnai, Vaineikiai ir tt.Žemaitijoje ir ŠLT neaptikta ŽAGA laidojimo paminklų. Vienas svarbiausių pilkapių laidojimo elementų – akmenų vainikai, dažniausiai aptinkami sampilo pakraščiuose. Daugiausia apskritimo formos vainikų. Labai dažnai apskriti vainikai turi puslankio formos priestatus. Kartais sampilo vainikai iš vidaus apkraunami akmenimis. Būna ir ovalios formos bei sudėtingesnių konstrukcijų vainikų. Pilkapių sampilo forma priklausė nuo akmenų vainiko formos. Dažniausiai sampilai pilti iš smėlio, ar smėlio su žvyro priem. Kartais ant pilkapio viršaus užberiamas balto smėlio sluoksnis. Taip pat atlikdavo apeigas su ugnimi(degėsiai, anglys, židinėlaiia). Paruošę pilkapiui skirtą vietą, kraudavo akmenų vainiką ir dažn. Viduryje guldydavo mirusijį. Mirę laidoti nedeginti. Tik du deginti kapai rasti Vienragių pilkap. Daugumoje pilk.del grunto savybių mirusių kaulai blogai išlikę. Dažn.aptinkama kaukolių fragmentų. Dauguma palaidoti aukštielniki ir ištiesti, rankos sudėtos įv. mirusieji guldyti įv.kryptimis. Daug.galvomis į vakarus, mažiausiai pietų kryptim. Dalyje kapų rasta karstų pėdsakų. Daugiausia skobtiniai karstai. Taiop pat kai kur rasta ir su 2 akmenimis. Įkapių rasta ir pirmos ir antros grupės. Rankų papuoš.daug.pasitaikė vyrų I – II a. kapuose, o pas moteris ir vaikus III – IVa. Moterų ir vaikų antros grupės įkapės labai negausios. Šios srities laidojimo paminklai nėra visai vienodi. Ankstyvesnių pilkapių daugiau vakarinėje arealo dalyje, kaikurie akmenų konstrukcijomis labai primena VLT pajūrio kapinynus su akmenų vainikais. Arealo rytuose bei ŠR pilkapiai išsiskiria degėsių bei anglių sluoksniu – čia laidota ilgiau. Rytų Lietuvos pilkapiai Žinoma iš senojo gelež.a. antros pusės ir pab., buv. BKK teritorijoje. Šioje teritorijoje tra 9 pilkapynai, iš kurių plačiausiai tirti: Miežionių, Migonių, Eitulionių ir Slabadėlės. Kiti – Pakrauglė, Varapniškės, Verseka. Daugiausiai medžiagos suteikia Miežionys, Migonys, Eitulionys ir Verseka. Topografinė padėtis labai panaši kaip ir ŠLT bei Žemaitijos pilkapių. Daugiausia senojo geležies amžiaus pabaigos kapų – Miežionyse. Ten ratsa 16 pilkapių. Ankstyvojo geležies amžiaus kapų rytų LT nerasta. Dalis RLT pilkapių (Miežionys, Migonys)turi akmenų vainikus, kurie daugiausia apskriti. Kaikur Migonyse yra ir dviejų vainikų ratai. Pasitaikė ir kelių aukštų. RLT pilkapių ampilai yra dviejų rūšių: 1. pagrinde akmenų vainikas ir sampilas iš aplinkinės žemės.2. sampilai iš akmenų ir žemės. Pilant pilkapius čia taip pat atliekamos apeigos su ugnimi. Mirusieji laidojami įvairiame gylyje. Dauguma jų paguldyti duobėse, iškastose po sampilu. Dauguma laidoti nedeginti, griaučiai sunykę. Guldyti įvairiom kryptim, vyravo vakarų ir šiaurės kryptys. Ant kai kurių pilkapių rasta sukrautų akmenų krūsnių. Dalies kapų duobės apstatytos skaldytais iki pusės į žemę suleistais akmenimis. Dalyje tokių kapų rasti deginti palaikai. Įkapės ir pirmos ir antros grupės, čia daugiau išlikę rūbų liekanų. Daugiausia Miežionių pilkapyje. Dalis jų išliko dėl to, kad buvo puošti žalvariniais cilindrėliais. Antros grupės įkapės dėtos įvairiai. Daugiausia dėta kojūgalyje kairioj ar dešinioj kojų pusėj.kapuose rasta tik po vieną ietigalį. Beveik visi tyrinėti pilkapiai datuoj. IV – V a. pradzia. Apskritai RLT pilkapių įkapės negausios. Būdingi laidosenos bruožai: dauguma laidoti po sampilu iškastose duobėse, tik čia yra sampilų iš akmenų ir žemių, būdingiausios regiono įkapės – drabužiai puošti žalv.cilindrėliais, rankogalinės apyrankės, žiedeliniai antsmilkiniai, kaikurie emaliuotų dirbinių tipai. Pradeda plisti mirusių deginimo paprotys. Užnemunės laidojimo paminklai Jų žinoma apie 10. gana skirtingi. Pvz Šdaly žinomi plokštiniai kapinynai su griautiniais kapais, ŠR – pilkapiai su žemių sampilais, akmenų vainikais ir griautiniais kapais, PV – pilkapių su akm. bei žemių sampilais ir degintais kapais, P – akmenimis apdėti griautiniai kapai. Daugiausia remiaimasi Pažarsčio pilkapyno medžiaga. Taip pat kai kuriais Ramoniškių, Radastų – Aleknonių, Rudaminos, Seiliūnų laidoj. paminklų duomenimis. Rengiami aukštesnėse vietose ar netoli upių. Pažarsčio pilkap. aptikta apskritimo formos akmenų vainikų, dažniausiai iš vienos eilės. Atlikdavo apeigas su ugnimi. Dažniausiai pilkapiuose aptinkama po 1 ar po 2 kapus. Pažarcčio pilk. mirusieji nedeginti. Laidoti ištiesti, aukštielniki, įvairiom krytpim. Kaikur pastebėta karstų liekanų, kaikuriuose po 2 akmenis. Pažarstyje įkapių mažai. Drabužių liekanų ir storo vilnonio audinio rasta tik viename moters kape. Antros grupės įkapių rasta tik vyrų kapuose. Rasta geležinis įmovinis kirvis, įmovinis ietigalis. Prie papildomų įkapių skiriamos puodų šukės brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi. Pietų Užnemunėje, Aleknonių kapin. – du griautiniai kapai(moteris ir vaikas). Kapuose tik pirmos grupės įkapės. Datuoj. IV a. Saviti bruožai: pilkapiai mažesni, mažiau kapų. Artimesni CLT kapinynams. VLT kapinynams artimesni tuo bruožu, kad buvo įdėta romėniškų monetų. Apskritai šiuo laikotarpiu LT vyrauja griautiniai kapai, įvairios akmenų konstrukcijos, apeigos su ugnimi ir kt. III. LAIKOTARPIO SANTYKINĖ IR ABSOLIUTI CHRONOLOGIJA. O. Tišleris laikotarpį skirstė į B (I – II a.) ir C (III – IV a.) periodus. XX a.pr. Egersas pateikė smulkesni romėniškojo laikotarpio skirstymą. B periodą jis suskirstė į 2, o C – į tris smulkesnius periodus. Pagal jį chronologija būtų tokia: 1B periodas 0 – 50 m. 2B periodas 50 – 150 m. 1C periodas 150 – 200 m. 2C periodas 200 – 300 m. 3C perioda 300 – 350 m. ar ilgiau. Vėliau jis 3C periodą pratęsia iki 375 m. Egerso chronologiją tikslino Godlovskis, ir sudarė vėlyvojo romėniškojo laikotarpio CEU chronologiją. Skiria pereinamąjį periodą iš ankstyvojo į vėlyvajį romėniškąjį laikot. Ankstyvojo rome\ėniškojo laikotarpio skirstymą patikslino Volongevičius, Liana. Lietuvoje senąjį geležies amžių stengiamasi datuoti pagal romėniškųjų monetų pasirodymą. Aptinkama ir sidabrinių ir varinių monetų. Kapų kompleksai su Romos monetomis datuoj. nuo 180 iki 260 m. ir skiriami trys monetų naudojimo laikotarpiai: 1. Antoninų monetos 180 – 220 m. 2. Severų monetos 210 – 240 m. 3. 235 – 253 m. monetos ir 240 – 260 m. Mes naudojamės Egerso - Godlovskio periodine sistema: B1a :10 – 40 m. B1b :40 – 70 m. B2 :70 – 150 m. B2/C1: 150 – 200 m. C1a: 150 – 220 m. C1b: 220 – 260 m. C2: 250 – 300 m. C3: 300 – 350 m. ir vėliau D: 350 - 450 m. IV. I – IV a. DIRBINIAI Papuošalai Nesudėtingą senojo geležies amžiaus ornemntą sudarė skersi ir įstriži grioveliai, ranteliai, eglutės sietelinis raštas, akutės. Plačiausiia papuošalų tipologiją ir chronologiją yra aptarę Mora, Puzinas, Kulikauskas. Taip pat tyrė Kulikauskienė, Tautavičius, Rimantienė. Galvos papuošalai. Juos sudaro apgalviai ir antsmilkiniai. Rasta kelių tipų apgalvių. Kurmaičiuose rasta apgalvių iš odinių juostelių, prie kurių pritvirtinama žalvarinių ornamentuotų skardelių ir tuščiavidurių spurgelių. Gintarų kapinyno kape rastas apgalvis iš 4 eilių žalvarinių įvijų suvertų ant siūlų ar virvučių, dat. 250 – 300m. (ankstyviausias šio tipo antgalvis LT). Vienintelis apgalvis LT: 6 eilių, suvertų ant siūlų žalvarinių trikampio pjūvio vielos narelių. Toks arstas Pajuosčio pilkapyje, dat. 250 – 350 m. ketvirtam tipui priskiriamos apgalvės iš žalvarinių įvijų ir kabučių su skardelėmis, dažniausiai dviejų eilių. Tarp įvijų trikampio ar puslankio formos ažūriniai kabučiai su stačiakampėmis arba kvadratinėmis skardelėmis. Moterys apgalvius nešiojo ant galvos apdangalų ar tiesiog ant plaukų. Dauguma jų datuojama C3 periodu, tačiau nešioti ir D periode. LT rasti 5 sveiki ar geriau išlikę apgalviai ir 11 jų dalių. Sveikų papuošalų daugiausiai aptikkta CLT kapinynuose, P Žemaitijos ir ŠLT pilkapių paplitimo daly (Veršvai, Veliuona, Upytė, Vaitiekūnai). Papuošalų dalių VLT kapinynuose, RLT pilkapiuose ir piliakalniuose, Š Užnemunėje LT nepasitaikė. Puošėsi ir antsmilkiniais, kurių buvo kelios grupės. Didžiausią grupę sudaro žalvariniai įvijiniai nuo 3-5 iki 10-11 skersmens antsmilkiniai susukti iš ovalaus pjūvio vielos. Šio tipo antsmilkinių LT aptikta jau AGA VLT pilkapiuose. Senojo geležies amžiaus įvijiniai antsmilkiniai buvo labiausiai paplitę B2 periode. Daugiausia jų rasta CLT kapinynuose, pavienių Žemaitijos ir Užnemunės šiaurės pilkapiuose, RLT piliakalniuose. Kitą grupę sudaro žalvariniai plokšteliniai antsmilkiniai. Jie būna lieti, su rakto skylutės pavisalo išpjova, dauguma puošti ažuriniu ornamentu, 8 – 12 cm skersmens. Daugiausia tokiais puošdavosi B2 periode, truputį ir B2/C1 periode. Daugiausia jų Žemaitijos ir ŠLT pilkapynų teritor. Rasta CLT kapinynuos, bei RLT piliakalniuose. Trečiai grupei priskiriami žiedeliniia, kurie yra kelių tipų. Vieni sulenkti iš žalvarinės rombinio pjūvio vielos užkeistais galais, kiti iš apskrito pjūvio vielos(jų galai kartaais nusmailinti, kartais vienas galas baigiasi sraigine įvijėle, kartais lankelio dalis dar apvyniojama viela). Žiedeliniai antsmilkiniai būna nuo 3 iki 10 cm skersmens. Labiausiai nešioti D periode, nors manoma jau buvo pasirodę ir C3 periode. Šios grupės daugiausiai rasta RLT pilkapių ir pavienių griautinių kapų paplit.terit. taip pat Užnemunės pietuose ir vienas kitas RLT piliakalniuose ir gyvenv. Be LT jų rasta ir Baltarusijoje(pilkapiuose su degintais kapais). Kaklo papuošalai. Kaklo papuošalus sudaro antkaklės ir apvaros. Senojo geležies antkakles galima suskirstyti į kelias grupes. Kai kurie tipai paveldėti iš anxtyvesnio laikotarpio. Jaurgaičių kapuose rasta žalvarinė antkaklė lygiu apskrito pjūvio lankeliu, kurios galai priekyje užlenkti į viršų ir šiek tiek pastorinti. Ji artima antkaklei kanopiniais galais. Panašių antkaklių iš Jurgaičių rasta Suomijoje ir datuojama pirmais mūsų eros amžiais. Kita iš anxčiau paveldėta forma – antkalkės trimitiniais galais. LT senojo geležies amžiaus antkaklės skiriamos į tris grupes. 1. antkaklės su apskrito pjūvio neornamentuotu lankeliu, šonuose storėjančiu ir pereinančiu į trimito pavidalo galus. 2. taip pat su apskrito pjūvio lankeliais, o trimito formos galai baigias rato formos pastorinimu. 3. antkaklės tuščiaviduriais galais, pritvirtintais prie apskrito pjūvio lankelio. Dalis jų baigiasi 2 ar 3 žiedais. Pirmos ir antros grupės antkalkės daugiausiai nešiotos B2 periode. Trečiojo tipo datuojama B1 periodo pab. Ir B2 pr. Antkaklių trimitiniais galais daugiausia rasta Žemaitijos ir ŠLT pilkapių, VLT, Nemuno žemupio ir CLT kapinynų terit, keli rasti Užnemunės pilkapiuose. Jų prototipais laikomos vidurinio Lateno antkaklės iš keltų gyventų sričių Vid ir VEu. Senam geležies amžiuj antkalkės trimitiniais galais būdingiausios baltų ir finougrų gentims iš R Pabaltijo. Trečia forma paveldėta iš ankstyvesnio laikotarpio- žalvarinės vytinės antkalkės kilpiniais galais, kurias galima skirti į dvi grupes. Pirmosios grupės antkalkės turi iš 3 ar 2 apskritų vielų suvytą lankelį, užsibaigiantį nedidelėmis kilpomis, į kaikurias kilpas įvertos grandelės su brankteliais ir kabučiais. Dalie antkaklių šonuose yra dar po dvi kilpeles į kurias taip pat įvertos grandelės su brankteliais ir kabučiais. Kaikurių 1 ar 2 kilpelės bet be kabučių. Antros grupės antkaklės masyvesnės, vytos iš 2 ar 3 apskritų vielų, kurios kilpose dažniausiai išplotos. Kai kurias vytines kilpiniais galais antkakles daugiausia skirti reikia B2 periodui. Antros grupės daug.nešiojo C3-D perioduose. Pirmos grupės vytinių antkaklių kilpiniais galais sdaugiausiai aptikta Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose, V ir CLT kapinynuose. Antros grupės – RLT pilkapiuose ir pavieniuose kapuose. Mora vytines antkakles kilpiniais galais kildino iš keltiškų prototipų. Dakų genčių terit. Žinoma sidabrinių šio tipo antkaklių. Chronologiškai jos artimesnės R Pabaltijo radiniams. Kita forma turinti prototipų – antkaklės buoželiniais galais. Dauguma jų turi plonus neornamentuotus apskrito pjūvio, kaikurios tordiruotus lankelius, besibaigiančius nedid.buoželėmis užsegimui. Vienų antkaklių lankeliai puošti skersiniais grioveliais su tarpais, kitų – prie galų pastorinti. Buoželės kartais puoštos vertikaliais susikryžiuojančiais grioveliais. LT rastas antkakles buoželiniais galais daug. reikia skirti B2/C1 ar C1a periodui. Daug.tokių aptikta Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose, VLT kapinynuose. Joms artimos antkaklės žalvarinės kūginiais galais. Mora jas klasifikuoja į 6 tipus. : 1. Lygus arba kartais šonuose pastorintas ar tordiruotas lankelis, kaikurių puoštas, kaikurių ne. Kūgeliia su skersiniais ar vertikaliais grioveliais ir ranteliais arba visai nepuošti. Daugiausia ratsa V ir CLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Datuojama C1a periodu. Taip pat rasta Estojoje ir Latvijoje. 2. Klaipėdietiškos antkalkės. Lankeliai apskriti, šonuose pastorinti, o galuose vėl paploninti. Įvairiai puošti kai kurie suvyti iš apskrito pjūvio vielų. Kūgeliai nuo viršaus iki apačios puošti skersiniais grioveliais. Daugiausia rasta VLT kapinynuose, pavienių – CLT kapinynuose, C ir ŠLT pilkapiuose. Datuojama C1a pab. – C1b periodas. Rasta apie 70. 3. Latviškos – lietuviškos antkaklės kūginiais galais. Lankelis vidury apskrito skersinio pjūvio, šonuose pastorintas ar paplatintas ir dažnai ovalo ar rombo skesinio pjūvio. Kūgeliai puošti 1 ar 2 skersiniais grioveliais, ranteliais. Taip pat 3 ar 4 poromis vertikalių griovelių, kurie iš viršaus žiūrint sudaro kryžiaus ornamentą ar dalija kūgelį į tris lygius trikampius. Daug.paplitusios Žemaitojos ir ŠLT pilkapynuose. Taip pat rasta V ir CLT kapinynuose, pavienės RLT. Datuojama C1b periodo antra pusė – C2 periodas. Rasta apie 90. 4. Masyvios antkaklės aukštais kūginiais galais. Lankeliai šonuose dažniausiai paplatinti, rombo pjūvio, vidurinė dalis kartais tordiruota. Labiausiia nešiotos D periode nors atsirado jau C3 periode. Daugiausiai aptikta ŠR LT. 5. Antkaklės kurių pastorintuose lankelio šonuose yra kilpelės su į jas įkabintais brankteliias, kabučiais. Labiausiai nešiotos C1b – C2 periode. Daugiausiai rasta VLT, pavieniai – Š Užnemunėje. Rastos 4. 6. lankelio vidurinė dalis išplota, paplatinta ir puošta ranteliais, grioveliais, akutėm. Rastos 2 tokio tipo. Datuojama jau nuo B2 periodo net iki D periodo. Rasta 2 vieose (Rokėnai, Sandrausiškė) Antkaklių kūginiais galais(sidabrinių) rasta dakų genčių teritor. Yra ir antkaklių, kurių lankelių šonai dažniausiai apvynioti viela, puošti profiliuotais žiedais. Gana nemažai antkaklių dėželiniais galais. Skirstomos į dvi grupes. Dėželiniais galais daugiausia aptikta V ir CLT kapinynuose, Žemaitijos bei ŠLT kapinynuose ir pilkapiuose. Žinomos 25 vietos, kur jų rasta apie 40. Panašių į LT radinius rasta prūsų genčių ir Latvijos terit. Dėželinės antkaklės priskiriamos baltų gentims. Artimos dėželinėms- žalvarinės, kurių vienas galas baigiasi kabliuku, o kitas apskrita ar pailga plokštele su skylute. Antkaklių viela apvyniotais galais su kilpele ir kabliuku daug.aptikta VLT ir Nemuno žemupio kapinynuose, pavienių – CLT, Žemaitijos ir ŠLT kapinynuose. Tokių rasta apie 80. antkaklėms viela apvyniotais galais priklauso ir antkaklės šaukštiniais galais, skirstomos į 3 grupes (apskrito pjūvio lankeliai, šonuose apvynioti apskrita, plokščia ar trikampe viela, puošti 2, 4 ar 6 profiliuotais žiedeliais.vienas galas kabliukas, kitas – šaukšto pavid.užsegimas). dauguma šaukštinių antkaklių žalvarinės. Visų jų rasta CLT kapinynuose, po to pagal tipus radimo vietos skiriasi. Senojo geležies amžiaus pabaigoje pasirodo žalvarinės antkaklės su rakto skylutės pavid.kilpele. Tipas perimats iš Vid.EU. rasta 21. viena ankstyviausių – Veliuonoje, moters kape. Šios antkaklės pasirodė III a.pab. Pdunojės ir Pareinės kapuose. Rasta ir gana įvairių apvarų. Dažniausiai pasitaiko importinių stiklo ir emalio karolių apvarų. Lt rastas galima skirstyti į 3 svarb.grupes. 1. auksuoti karoliai su įdėtu metalu. Apvalūs, dažnai dvigubi, trigubi, keturgubi. 2. vienspalviai stiklo ir emalio apskrito ir kampuoto skersinio pjūvio karoliai. Įvairių matmenų ir spalvų. 3. visokių spalvų puošti akutėmis, taškučiais, juostelėmis, augaliniu ornam. Dažniausiai apskriti, nors aptikta ir kt.formų. Apie jų chronologiją kalbėti sunku, nes tai importiniai dirbiniai. Ilgai gaminti V ir R Romos provincijose. Stiklo ir emalio karolių daugiausia rasta C ir VLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose, taip pat rasta Žemaitijos piliak.ir Užnemunėje. Apvarose dažnai pasitaiko pusmėnulio formos kabučių. Jų žinomos 2 grupės. Pirmai grupei priskiriami žalvariniai su kilpele virvutei įverti, lankelio galai baigiasi ataugėlėm arba rageliais. Pradėti nešioti B2/C1 periode. Antrai grupei priskiriami žalvariniai arba žalvariniai sidabruoti kabučiai su ažūriniais lankeliais ir siauromis kilpelėmis virš jų. Galai puošti rageliais, rutuliukais, trapecijom. Pasirodo tuo pačiu metu kaip ir pirmosios grupės. Daugiausia žalvarinių kabučių, kurie žemiau kilpelės turi pusrutulio formos liemenėlį, besibaigiantį rageliais, randama Akmenių pilkapiuose. Jie datuoj. C1a pab – C2 periodu. Tokio tipo rasta daug. Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Kibiro formos kabučių kol kas rasta tik VLT kapinynuose. Kaklo apvarose randama ir žalvarinių karolių. Daugiausia apskrito skersinio pjūvio didelių apvalių, dvigubo nupjauto kūgio formos, apvalių suplotų, įvairiai profiliuotų. LT žalvariniai karoliai pradėti nešioti B2 periodo pab. Daugiausia rasta CLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Apvarose aptinkama ir gintaro karolių. Lt daug.apskrito skersinio pjūvio dvigubo nupjauto kūgio formos ir apskritų suplotų karolių. Tokius pardėta LT nešioti B2 periode, labiausiai paplito B2/C1 – C1b periode. Daugiausia aptikta VLT kapinynuose, pavienių – Nemuno žemupio ir CLT kapin. Krūtinės papuošalai. Juos sudaro segės ir smeigtukai. Segės skirstomos į kelias grupes. Importuotos segės – vėlyvojo Lateno tipo (neišlikusi), žalvarinės sparninės (gana didelės, tiesus liemenėlis, nuo galvutės atskirtas skydeliu, kurį iš viršaus gaubia 2 sparneliai su ataugomis. Daugiausia rasta Žemaitijos ir ŠLT pilkap. bei CLT kapin. Rasta Adakave, Sandrausiškėse, Sargėnuose), A238m segės( visose baltų genčių terit). LT dar aptikta panašių į sparnines, bet be sparnelių. Gana daug akinių segių. Skiriamos kelios jų grupės. 1. Pagrindinės. Lankelių viršuje yra įvijos ir apskrito pjūvio vielos. Lankelis nuo kojelės atskirtas voleliu. Kai kada lankelyje prie įvijos išmušots 2 skylutės. Dat. I a. antra puse. Daugiausia Žemaitijos pilkapiuose. 2. Prūsų. Įvija dažniausiai iš suplotos keturkampio pjūvio vielos. Lankeliai puošti 2 – 4 akutėm. Kojelė dažn.garžinta akutėm, kartais nuo lankelio atskirta voleliu. Daug. V ir CLT kapinynuose, Žemaitijos pilkapiuose. Datuoj.įvairiai. taip pat labai paplitusios Vyslos žemupy. LT taip pat rasta įvairių,labai profiliuotų segių. Adakovo pilkapiuose rasta l.profiliuota segė ažūrine užkaba, datuoj. B1 periodo pradžia ir yra ankstyv. importuotas dirb. iš Padunojės. Kuršių pilkapių sidabrinė taip pat l.profiliuota segė kildinama iš Padunojės ir dat. B2 periodu. Artima Almgreno segėms. Lt rastos l.profiliuotos segės skirstomos į kelis tipus. Pirmas: atvira įvija, pusiau apskrito pjūvio, trikampiu ar daugiakampiu lankeliu su skydeliu virš profiliuotos kojelės. Antras: atvira įvija, įvairaus pjūvio lankeliai, su 2 skydeliais, vienas prie įvijos, kt – prie kojelės. Trečias: atvira įvija, ant trikampio lankelio 2 skydeliai. Ketvirtas: dengta įvija, trikampio ar pusiau apskrito pjūvio lankeliu ir galvutėmis, dažn.su 2 skydeliais. Penktas : dengta įvija, plačiais trikampiais ar daugiakampiais lankeliais, su 2 ar 3 skydeliais. Pirmo – ketvirto tipo segės pasirodė dar B2periodo pabaigoje, labiausiai nešiotos B2/C1 periode. Penkto tipo segė skiriama B2/C1 periodo pabaigai, nes jos yra ankstyvųjų laiptelinių segių prototipai. Labai profiliuotų segių daug. aptikta C ir VLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkap. artimų rasta prūsų genčių ir Latvijos terit. Lt taip pat rasta žalvarinių segių trikampe kojele. Skirstomos į dvi grupes: 1) atvira įvija, trikampe kojele segės. Dat. B2/C1 periodu.; 2) šarnyrinės segės. B2/C1. jos tikriausiai padėjo atsirasti laiptelinėms segėms. Laiptelinės segės pagal laiptelių skaičių skirstomos į tris tipus, ir dar tipai išskiriami į potipius. Laiptelinių segių rasta V, C LT, Nemuno žemupio kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Dalis laiptelinių segių – importuotos. Taip Lt nemažai ir lankinių segių lenkta kojele. Yra dvi jų grupės. Pirma – paprastos lenkta kojele, apskrito, pusiau apskrito ar trikampio pjūvio lankeliu, įvijos atviros, galai sujungti lanką sudarančia viela. Antra – panašios į papr.lankines seges, tik jos virš įvijos turi profiliuotą buoželę. Lankinės segės LT pasirodė C1a periodo pab.ir labiausiai išplito C1b – D periode. Daugiausiai Vir CLT, Žemaitijoj ir ŠLT. Šioms segėms artimos žieduotosios segės. Jų irgi skiriamos kelios grupės. Jos labiausiai paplitusios prūsų genčių terit. Vienas iš gamybos centrų buvo irrr VLT pajūris, iš kur jos pateko į Suomiją. Kitas segių tipas LT – apskritos segės. Skirstomos į ažūrines ir neažūrinessu tutulu priekyje. Ažūrinės – ratelio formos su stipinėliais, einančiais nuo centro ir apskritimais pakraščiuose.neažūrinės – ratelio formos su tutulo pavid.atauga priekyje, puošta žiedeliais, apskritimais. Labiausiai ažūrinės segės nešiotos C2 – C3 periode. Neažūrinių pasitaikė ir C1b ir Va. Daugiausia apskritų segių rasta VLT kapinynuose. Taip pat panašių aptikta Latvijoje, Semboj, Švedijoj, Danijoj. Lt taip rasta ir pasaginių segių su emaliu. Aukštakiemy rasta kryžiaus pavidalo segė. Lt rastos dvi simetriškos segės (Gibaičiai, Muoriškiai). Didlę papuošalų dalį sudaro smeigtukai. Iš ankstesnio laikotarpio paveldėti smeigtukai cilindrine galvute, rasta tik VLT., nešioti kažkur iki C2 periodo. Nemažai ritinių smeigtukų. Mora suskirstė į tris tipus: 1) skrituliukai galvutės viršūje ir apačioje neišsiskiria. Dauguma žalv.galvutėm ir gelež.adatom; 2) su skrituliais galvutės apačioje ir viršuj. Dauguma žalvariniai; 3)su trim ar dviem skrituliais ir trikampiu atsikišimu žemiau kilpelės. Ritiniai smeigtukai – LT ir LV gyvenusių baltų genčių papuoš. LT rasta dviejų tipų statinėlinių smeigtukų. Savitą pereinamąją grupę sudaro smeigtukai su beveik cilindrine galvute. Skrituliai lygūs su ja ar truputį platesni . juos nešiojo poromis. Antrai grupei skiriami smeigtukai, kurių galvutė tarp skritulių yra dvigubo nupjauto kūgio formos su skylute viduryje. Šių smeigtukų galvutės žalvarinės, o adatos geležinės. Kiti šios grupės smeigtukai žalvariniai, su skrituliais galvutės viršuje arba viršuje ir apačioje. Į galvutes įverta grandelių su dviem grandinėlėmis. Pirmos grupės statinėliniai smeigtukai pasirodė B2 periodo pabaigoje, labiausiia nešioti B2/C1 periode. Antros grupės smeigtukai daug. skiriami C1b – C2 periodui. Daugiausiai statinėlinių smeigtukų ratsa VLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Senajame geležies amžiuje pradėti nešioti ir rateliniai smeigtukai, kurių skiriamos dvi grupės. Pirmajai priklauso žalvariniai su 4 stipinėliais galvutėje. Stipinėliai į vidurį dažniausiia platėja ir galvutės viduryje susijungę sudaro keturkampį įgniaužtais kraštais. Dlaies smeigtukų grandelėse yra grandinėlių liekanų antrai grupei skiriami smeigtukai su 5 – 8 stipinėliais galvutėje. Galvutės vidury dažnai būna skylutė .dalis labai puošnūs, su grandinėlėmis. Pirmos gr. rateliniai smeigtukai datuoj. C1a periodu, o antros – C1b-C2 periodu. Daugiausia ratelinių randama VLT, Žemaitijoj, ŠLT. Rasta apie 30. Artimiausi LT radiniams LV, prūsuose, Suomijoje. LT rasta ir žiedinių smeigtukų – su žiedo pavidalo galvute ir virš jos skersai pritvirtinta kilpele. Dauguma jų žalvariniai, nors pasitaiko ir gelež.(Paplienija). Galvutės beveik neornamentuotos, tik kai kurių puoštos grioveliais, ranteliais. Daugelio smeigtukų kilpelėse yra išlikusiu grandelių, kartais su grandinėlėmis. Kaikurie nešioti poromis. Žiediniai smeigtukai LT atsirado C2 periode, juos nešiojo ir C3 – D periode. Daugiausia CLT kapinynuose, Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Rasta apie 18. Lazdelinių smeigtukų taip pat nemažai. Jie turi iš vielos sulenktą apskritą, ovalią ar beveik trikampę galvutę. Dauguma smeigtukų geležiniai, mažiau žalvarinių. Nešioti labai ilgai. Datuoj. kažkur nuo B1. rasta beveik visoje LT. Taip pat rasta smeigtukų apskritomis galvutėmis. Juos skiria į dvi grupes. Yra to paties tipo segių, jie skiriais tik tuo, kad smeigtukų užpakalinėje dalyje paprastai būna smeigiamosios geležinės adatos liekanų. Vieni šio tipo smeigtukai ažūriniai, kiti neažūriniai. Rasta ir keletas smeigtukų rutulio formos galvute. Dali jų su skylute vidury. Muoriškių pilkapyje aptiktas adatos pavidalo smeigtukas. Smeigtukai su skylute galvutės viduryje LT pasirodo senojo geležies amžiaus pabaigoje. Rankų papuošalai. Tai apyrankės ir žiedai. Viena ankstyviausių apyrankių formų - keturkampio pjūvio sudėtinės apyrankės pagamintos iš žalvario juostelės. Skiriamos B1 – B2 periodui. Ankstyvesniam tipui priklauso plokščio keturkampio, vėlyvesniam – kvadratinio pjūvio. Keturkampių sudėtinių apyrankių rasta Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose( išviso 3 vietos). Rasta žalvarinių apyrankių purpuriniais galais. Dažniausiai turi neornamentuoto apskrito pjūvio lankelius. Skiriamos B1 – B2 periodo pirma pusė. Daugiausia VLT ir CLT kapinynuose, Žemaitijos pilkapiuose. LT rasta 22. šis tipas būdingas visai EU. Manoma kad dalis jų LT pasiekė iš Vyslos žemupio, o dalis pagaminta vietoje. Taip pat gana daug yra ir apskrito ar ovalauspjūvio apyrankių. Jos skirstomos į tris grupes. 1. Apyrankės į galus plonėjančiu lankeliu, puoštu skersiniais grioveliais ar sieteliniu raštu. 2. Į galus plonėjančiu lankeliu, puoštu išilginiais griovliais. 3. Akinės apyrankės. Lankeliai puošti išilginiais grioveliais, ranteliais ir akutėmis. Kaikurių apyrankių galai profiliuoti. Be šių visų grupių LT rasta ir visiai neornamentuotų apskrito pjūvio apyr. Pirmos ir antros gr. apyrankės dat. B1 pab., daugiausiai nešiotos B2 periode, truputį B2/C1periode. Daugiausia CLT kapinynuose, Žemaitijioj, ŠLT, nemažai ir VLT. Panašių aptikta LV, Estijoj, Suomijoj. Taip pat LT aptikta žalvarinių kampuoto pjūvio apyrankių. Galai dažnai siaurėja ar suapvalinti. Nešiotos C2 – C3 periode. Daugiausia Žemaitijoje ir ŠLT, pavienės CLT. Panašių rasta Suomijoj, Estijoj, V Baltarusijoj, LV. Rasta keturkampio pjūvio suapvalintais galais(klaipėdietiškos). Pasirodė B2 periode, nešiotos B2/C1 – C2 periode. Daugiausia Žemaitijoj ir ŠLT. Rasta išgaubto pjūvio apyrankių. Jų lankeliai plokšti, išgaubti, ornamentuoti. Daugiausiai priskiriamos C1a pab. – C2 periodui. Daugiausia VLT, pavieniai Žemaitijoje. Pasitaikė ir žalvarinių išgaubtų apyrankių truputį profiliuotais galais. Skiraiamos C3 – D pirmos pusės periodui. Rasta tik RLT pilkapiuose. Joms artimos yra žalvarinės rankogalinės išgaubtais lankeliais. Skiriamos C3 – D periodo pirmai pusei. daugiausiai RLT pilkapių ir kapų teritorijoje, Užnemunėje, pavienių ŠRLT. Rasta apie 20. gana didelę dalį sudaro žalvarinės juostinės apyrankės pusiau apskrito pjūvio lankeliais.skirstomos į 7 grupes. 1. Puošta išilginiais grioveliais ir ranteliais. Nešiotos C1b – C2 periode. Rasta VLT ir Nemuno žemupio kapin., Žemait.pilkap. 2. Puošta išilg.grioveliais, beveik keturkampio pjūvio. Nešiotos C1a – C2 periode. Paplitę Žemaitijoj ir ŠLT. 3. Puoštos skersiniais ir įžambiniais grioveliais, sieteliniu raštu. Nešiotos C2 – C3 periode. Daugiausia CLT kapinyn. 4. Įžambios susikertančių griovelių grupės. C1b – C2. Žemaitijos ir ŠLT pilkapiai bei kapinynai. 5. Eglutės raštas. Dat. C2 – C3.. ŠLT ir Žemaitija, CLT kapinynai. 6. Gilūs skersiniai grioveliai su protarpiais irr ranteliai tarp jų, kartais galai sieteliniu raštu. Pasirodė B2, nešiojo daug. B2/C1.tik VLT kapinynai. 7. Skersiniai grioveliai ir ranteliai tarp jų. Lankeliai dažniausiai lygūs, galuose ir viduryje vienodo pločio. VLT, CLT, Nemuno žemupys. Pasirodo B2, daug.nešiojamos C1a – C3 periode. Pusiau apskrito pjūvio apyrankės labiausiai mėgtos LT ir LV. Kitą grupę sudaro juostinės trikampio pjūvio apyrankės. Skiriamos į dvi grupes pagal puošybą. Pirma nuo antros skiriasi tuo ,kad jos ornamentikoje nėra akučių. Nešiotos C1b – C3 periode. Daugiausia CLT kapin., Žemaitijoj ir ŠLT, taip pat VLT ir Nemuno žemupio kapin. LT dar rasta plokščio keturkampio pjūvio, skiriamos į dvi grupes. Pirmai gr.prikl.vienodo pločio lankelio ir galų apyrankės. Antrai – siaurėjančiais galais. Abiejų ornamentika l.panaši, nešiotos C1b – C2 periode. Pirmos grupės rasta tik VLT, antros – ŠLT, Žemaitija, Nemunp žemupio kapin. Žinoma LT ir žalvarinių įvijinių apyrankių. 1. pusiau apskrito pjūvio lankelis. Daugiausia klaipėdietiškųjų. Puošta skersiniais grioveliais ir ranteliais su tarpais. Pasitaiko ir neornamentuotų. 2. apyrankės trikampio pjūvio lankeliu. Puošyba kaip klaipėdietiško tipo. Galima skirt pogrupį su atriestais ir kartais susuktais galais. Įvijinių apyrankių daug. rasta VLT kapinynuose. Taip pat LT ratsas keleta masyvių apyrankių, kurių lankeliai pastorinti išsikišusiais rumbais- gunklais(Migonys). Skiriamos C3 – D pirmos pusės periodui. Pažarstyje rasta apskrito pjūvio apyrankė su 4 nedideliais gunklais. Skiriam B2 antraipusei. Senajame geležies amžiuje nešiotos ir geležinės apyrankės, tačiau prastai išlikę. Spėjama kad jos buvo gaminamos senojo geležies mažiaus pradž., kai dar nebuvo pakankamai žalvario žaliavos. Puoštasi ir įvairiais žiedais. Nemažą dalį sudaro uždari (juostiniai) žiedai. Skiriami keli tipai. 1. žalvariniai neornamentuoti iš apskrito pjūvio juostelės. 2. pusiau apskrito pjūvio juostelė. Dauguma neornament. 3. Išgaubtos juostelės, kartais sidabriniai. 4. žalvariniai iš trikampio pjūvio juostelės. beveik neornamentuoti. Uždari žiedai LT pasirodė jau B2periode. Daugiausia rasta VLT, CLT ir Nemuno žemupio kapinynuose. Plačiai paplitęs Vid. Ir Š EU. Lt rasta uždarų žiedų su ažūrine priekine dalimi. Nemažą dalį žiedų sudaro įvijiniai apskrito ar pusiau apskrito pjūvio, daugiausia iš trikampio pjūvio vielos. Lt įvijiniai žiedai dar pasirodė B1 periodo pab. Nešitioti visą senajį žalvario amžių. Daugiausia VLT, o šiaip palitę daugmaž vij\soj LT. Šie žiedai taip pat buvo visos Europos papuošalas. Artimi įvijiniams yra žalvariniai žiedai užkeistais galais padaryti iš apskrito pjūvio vielos. Dalis ornam.skersiniais grioveliais.skiriami B2 – C1b periodui. Rasta VLT, CLT kapinynuose, Žemaitijoje. Taip pat aptinkama ir žiedų nesueinančiais galais, puoštų sraigine įvija. Kiti papuošalai. Įvairūs cilindrėliai. VLT daugiausia vartoti C3 – D periode. Taip pat yra ir emaliuotų dirbinių, kurių didesnę dalį sudaro papuošalai. Bendras jų bruožas – puošimasneskaidraus stiklo mase – emaliu. Dalis emaliuotų dirb. į Lt pateko iš Romos imp. Paklaniškiuose ir Pamūšėje rastos dvi žalvarinės segės trikampėm, trapecinėm kojelėm. Jos dat B2 – B2/C1 periodu. Kaklo papuošalus sudaro nedid.pusmėnulio formos ar trikampiaiažūriniai kabučiai. LT jie dat. D periodo viduriu. Krūtinės papuošalams galima skirti dvi žalv.juostas(Žadavainiai, apačioje grandinės su pritvirtintu varpeliu; iš RLT) šie dirbiniai datuoj. III – IV a. LT rastus emliuotus dirbinius aptarė Spicinas, Puzinas, Mora, Kulikauskas. Veliaus prisidėjo Rimantienė, Kulikavičienė, Antanavičius ir kt. Dalis ermaliuotų dirbinių – dideli ažūriniai kabūčiai, pasaginės segės su ataugomis palei išorinį lankrlio pakraštį, kamanų apkalai, geriamųjų ragų juostos. Emaliuotus dirb. LT nešiojo diduomenė, daugiausia R ir PRLT. Pagal koreliaciniu tyrėjų lyginimus, B1 periode dar buvo puošiamasi iš ankstesnio laikotarpio paveldėtais papuošalais (antkaklės užriestais galais, įvijiniai antsmilkia, lazdeliniai, cilindriniai smeigtukai, keturkampio pjūvio sudėtinės apyrankės). Atsiradus B1 periodo savarankiškoms dirbinių formoms, jau galima kalbėti apie senojo geležies amžiaus pradžią. Darbo įrankiai ir ginklai Dėl metalo korozijos didelė dalis metalinių dirbinių blogai išlikę, sunku nustatyti jų formą ir pan. Darbo įrankių ir ginklų topologiją bei chronologiją šiek tiek aptarė Kulikauskas, Tautavičius, Kazakevičius ir kt. Kirviai. Senajame geležies amžiuje LT jų buvo pentiniai ir įmoviniai. Įmoviniai kirviai turi cilindro formos įmovas pereinančias į vienodo pločio ašmenis. Juos į kapus pradėta dėti jau B1 periodo pabaigoje – B2 pr.įmovinių kirvių aptikta praktiškai visoje LT. Rasta apie 200. panašių aptikta ir LV. Senojo geležies amžiaus įmoviniai kirviai būdingiausi Š EU gentims. Pentiniai kirviai turi apvlią pentį su skyke kotui, gana ilgą link ašmenų siaurėjantį liemenį. Ašmenys dažniausiai paklenkti koto link. Žemaitijoje pradėti vartoti B2 periode. CLT daugiausia jų aptikta su C1a pab. – C2 periodo datavimu. Siauraašmenių pentinių daugiausia rasta Š ir RLT pilkapiuse. Siauraašmeniai pentiniai kirviai visai EU būdingas dirbinys. Peiliai. Senajame geležies amžiuje vartoti kelių formųų geležiniai peiliai: tiesūs ir lenkta nugarėle arba įkote. Tiesūs (paprasti) peiliai turi nedidelę įkotę ir tiesią geležtę su ašmenimis. Peiliai buvo vienas universaliausių darbo įrankių. Jais galėdavo apdirbt, kaulą, medį, odą ir tt.ilgi peiliai aptinkami kapuose laikomi kovos peiliais. Manoma juos vartojo jau ankstyv.gelež.a. jų padaugėjo B2 periode, o nuo C1a periodo pradedama masiškai juos dėti į kapus. Daugiausia randama laidojimo paminkluose. Rasta LT ir lenktų peilių.: vienų lenkta į įkote pereinanti nugarėlė, kt – įkotė su nugarėle sudaro buką kampą. Įtveriama į medinį kotą. Paskirtis nėra visiškai aiški. Žinoma tik kad juos vartojo ir vyrai, ir moterys, kaikada randama ir vaikų kapuose. Vieni peiliai primena mažus pjautuvėlius, kiti – dalgelius. Atrodo jais kapodavo krūmus ir šakas, gal kartais nuimdavo derlių. Tokie peiliai atsirado B2 periode, nes rasti su IIgr. antkakle trimitiniais galais. Plačiau vartoto B2/C1 – D periode, taop pat ir vid.gelež. a. pr. Daugiausia rasta Žemaitijos ir Š LT pilkapiuose bei kapinynuose. Dalgiai. Įrankis nedidele įkote, šiek tiek lenkta nugarėle, koto link užlenktais ašmenimis. Rasta tik vyrų kapuose. Tikriausiai skirtas šienauti. VLT į kapus dalgiu opradėta dėti B2/C1 periode. Labiausiai paplito C1a – C2 periode. Į kapus juos dėjo dar ir vid.gelež.a. daugiausia rasta VLT kapin., pavienių – CLT kapin. ir kt. Pjautuvai. Gana sunku juos atskirti nuo peilių lenktom nugarėlėm, nes l.panašūs matmenys, mažai išlenkti ašmenys. Dažniausiai randama vyrų kapuose. Jais nuimdavo grūdinių kultūrų derlių. Sunku pasakyti kad jie LT pasirodė, bet VLT jie jau datuojami B2 periodu. Vienas ankstyviausių rasta Padvarių 5pilk., vyro kape. Daugiau pjautuvų randama B2/C1 – C2 paminkluose. C3 – D periode pasirodo pjautuvų su atlenkta viršūne, kurie plačiausiai naudojami vid.gelež.a. rasta apie 10 vietų ,kuriose apie 20 pjautuvų. Vedegos (skaptai). LT aptiktos 4 vedegos, dar kitaip vadinamos skaptais. Visos įmovinės, neplačiais įgaubtais ašmenimis (Akmeniai, Kašučiai, Kurmaičiai, Zastaučiai). Vyrų darbo įrankis skaptuoti medžiui. Spėjama kad atsirado C1a periode, naudojamos C1b – D periode. Kaltai ir grąžtai. VLT vyrų kapuose rasta keletas geležinių kaltų(Kašučiai, Rūdaičiai) Jų liemuo keturkampio pjūvio, viršuje baigiasi nudaužytomis apskritomis galvutėmis, apačioje – liemens pločio ašmenimis. Spėjama, kad jie vartoti C1a pab. – C2 periode. Senajame geležies amžiuje medį apdirbdavo ir įmoviniais kaltais. Moškėnų piliakalnyje rasta geležinis grąžtas. Liemuo keturkampio pjūvio, galas šiek tiek siauresnis, ašmenys į šonus paplatintiir atlenkti. Ylos ir adatos. Gerokai daugiau LT rasta gelež ylų. Didžioji jų dalis dėl korozijos prastai išlikę. Daugiausia turi keturkampio pjūvio į kotelį įkalamą įkotę, apskrito pjūvio nusmailintu galu liemenį. Dažniausia būna 7 – 10 ir daugiau cm ilgio. Dauguma jų turėjo medinius kotelius, kaikurios – kaulinius. Randama ir vyrų ir moterų kapuose. Kartais ir vaikų kapuose. Vartotos drabužiams, avalynei siūti bei taisyti, kaikuriems smulkiems buities daiktams gaminti. Randama beveik visuose laikotarpio kapuose. Visai EU būdingas dirbinys. LT aptikta ir adatų. Dalį sudaro geležinės bei metalinės. Daugiau moterų darbo įrankis rūbams siūti bei taisyti. Pasitaiko dar ir kaulinių adatų. Dažniausiai rasta iš C1a – C2 periodo. Daugiausiia aptikta VLT ir Nemuno žemupio kapin. RLT piliakalniuose aptinkama ir kaulinių adiklių. Šie dar plačiai buvo naud. anxt.gelež.a. Spėjama kad tai buvo įrankis vyžoms pinti ar kt daiktams iš karnos gaminti. Metalo apdirbimo įrankiai. Lt kolkas aptikta labai nedaug senojo geležies amžiaus įrankių metalui apdoroti. Geležinių įrankių jam kapoti – kirstukų – rasta Nemenčinės ir Moškėnų piliak. Metalui apdoroti kogero naudoti ir nedideli geležiniai kalteliai, palyginti neplačiais ašmenimis ir į viršų siaurėjančia įkote. Sunku datuoti, nes rasta ir vid.gelež.a sluoksniuose. Kaltelių aptikta RLT ir Užnemunės piliak. Pincetai. Vieni pincetai geležiniai, kiti – žalvariniai. Vienų žnyplės isuaros, kitų – plačios. Dėl jų paskirties yra daug nuomonių. Vieni sako kad jie skirti medicinai, kiti kad tualeto reikmuo, dar kiti kad tai darbo įrankis. Aišku, kad pincetus daug. vartojo vyrai. Ir tik vienas siauražnyplis rastas moters kape(Kurmaičiai). Tai kogero visdėlto tai buvo darbo įrankiai. LT pincetų aptikta jau B2 – B2/C1 periode. Žinomos 7 vietos kur aptikti 7 tokie dirbiniai. Žirklės. Rasta keletas geležinių vienanarių žirklių. Sveikos aptikto Gibaičių kapinyno moters kape. Skiriamos C1b – C2 periodui. Tokių rasta ir Latvijoje. Žvejybos įrankiai. Metaliniai meškerių kabliukai., kurių rasta RLT piliakalniuose. Ten rasta ir geležinių žeberklų, molinių tinklų svarelių(daug. Nemenčinės piliak.). apskritai žvejybos įrankių rasta gana nedaug. Verpstukai. Daugiausia aptinkama akmeninių, molinių, mažiau kaulinių verpstukų. Akmeniniai dažniausiai cilindro formos, plokšti, su skylute viduryje. Daugiausiai tokių rasta VLT kapinynuose. Moliniai daugiausiai dbigubo nupjauto kūgio formos. Deaug.randama RLT ir Užnemunės piliakaln. Rasta apie 60. Trinamosios girnos ir trintuvai. Girnas darydavo iš pailgų akmenų, kurių viduryje nuo ilgo naudojimo atsirasdavo didelis įdubimas. Trintuvai būna įvairių dydžių ir formų. Trintuvų ir girnų aptinkama jau kaikuriuose anxt.gelež.a. paminkluose. Girnos labiau paplito senajame gelež.a. datuoti labai sunku. Daugiausia randama RLT piliakalniuose, pavienių – VLT piliak. ir kapinynuose. Galąstuvai. Rasta dvejopų senojo gelež.a. paminkluose galąstuvų. Vieni dideli, stambūs, keturkampio ar ovalaus pjūvio, kai kurie suapvalintais galais. Daug galąstuvų padaryta iš smiltainio. Kiti – ilgi, siauri, keturkampio pjūvio, kaikurių viename gale yra skylutės pakabinti. Skirtas metalo dirbiniams galąsti. Didieji galąstuvai pasirodė C1a periodo pab. Mažesni atsirado B2/C1 periode. Daugiausia galąstuvų rasta VLT, kapinynuose, daugiau kitur pavieniai. Djakovo tipo svareliai. Rasta gana nemažai. Vieni jį laiko darbo įrankiu, o kiti su kulto reikalais susijusiu įrankiu. Randama tik piliakalniuose ir gyvenvietėse, todėl labai sunku datuoti. Daugiausia jų RLT piliaklaniuose, rasta ir Žemaitijos gyvenvietėse. Ginklai. Skiriami į puolamuosius ir ginamuosius. Iš puolamųjų daugiausiai aptikta geležinių ietigalių. Kazakevičius ietigalius suskirstė į kelis tipus.: 1. Rombo formos plunksna, plačiausiai vartota. Dar galima skirti į potipius( I- trumpa plunksna, iškilia briauna per vidurį, ilga įmaute; II-ištęsto rombo formos plunksna; III-ištęsto rombo formos plunxna su nuleistais peteliais; IV-plati plokščia plunksna). 2. Lauro lapo pavidalo plunksna. Taip pat skiriami tipai ( I-su iškilia briauna per vidurį; II-pjūvis ištęsto rombo arba linzės formos.). 3. Karklo lapo pavidalo plunxna. Daugiausia ir įvairiausių ietigalių pasitaikė VLT kapinynuose. Nemažai Žemaitijos ir ŠLT pilkapiuose. Rasta apie 200 ietigalių. Yra apie 50 radimo vietų. Į kapus pradėti dėti B2 periode. Rombo formos ir karklo lapo pavid.ietigaliai laikomi baltiškais, o lauro lapo – būdingas visai Eu. Puolamiesiems ginklams priklauso ir strėlės su lankais. Iš senojo gelež.a. sveikų neaptikta. Nebuvo papročio juos dėti į kapus. Antgaliai būna įmoviniai lapo pavidalo plunksna ir įmoviniai su užbarzdom. Frandami tik piliakalnių kult.sluoxn, bet spėjama, kad naudoti B2 – D periodu. Geležinių antgalių pasitaiko labai retai. Rasta tik Kunigiškių, Aukštadvario piliak.(apie 10 geležinių). Geležinius antgalius labai saugojo, anxt.laikotarpio etape dar vartojo kaulinius ir žalvarinius. Kovos peiliai taip pat priklausė puolamiesiems. Rasta tik VLT kapinynuose. Apsauginiams ginklams prikl skydai. Jų aptiktą tik dalių. Paminkluose daugiau pasitaikė antskydžių, skiriami į dvi grupes. Pirmas – suploto rutulio formos viršūne, antras – kūgio formos viršūnė su cilindro formos paaukštinimu. Labai nedaug rankenų galų. Antskydžių randama vyrų kapuose su kt ginklais. Daugiausia jų VLT, pavienių – Nemuno žemupiokapin, Žemait ir RLT pilkap, Užnemunėje. Skydau būdingi visai EU. Raitelio ir žirgo apranga. LT rasta gelež ir žalvar. pentinų. Juos tvirtindavo prie apavo knietėmis(rastas Rūdaičių kapinyne). Būna pentinų lenktu lankeliu, kuris baigiasi sagos pavidalo pastorinimu ir tvirtinamas dirželiais ir virvutėm. Trečia grupė, lenktu lankeliu, galai užriesti ir be buoželių, tvirtinami dirželiais. Iš žirgo aprangos rasta žąslų, kurie skiriami į dvi grupes: dvinariai su skersinukais galuose ir dvinariai su grandimis galuose. Randama jau B2 periodo kapuose. Taip pat rasta ir žirgo kamanų apkalų. Tokius dirbinius sunku datuoti, nes jie randami pavieniui. Kiti buities daiktai Įvairūs. 1. Diržų sagtys, galų apkalos, odos liekanosir pan. 2. Skiltuvai. 3. Šukos. 4. Beržo tošies dėžutės. 5. Geriamieji ragai. 6. Keramika. 7. Romėniško importo daiktai. Keramika. Pagal gamybos techniką skiriama žiestoji ir lipdyta keamika. Žiestosios rasta tik Veiviržėnuose(juodi indai: ąsotis, dubenėlis ir puodukas). Radinys datuojamas IV a. Lipdytoji keramioka skirstoma į kelias grupes: 1) brūkšniuotoji (štrichuotoji). Vartota nuo AGA. I – IV a. būdingiausi briauniniai puodai. Sienelės tiesio, į viršų platėjančios, viršut.daly kiek įlenktos sudarydamos kaklelį. Dažnai pasitaiko kibiro formos.(Aukštadvaris, Bačkininkėliai, Migonys) Brūkšniuojama šiaudų ar šiaip kokio š...gniužte. kartais puošiami peteliai ir kaklelis, dažniausiai gnaibytinu, nagų, įspaudėlių ornamentu. 2) Grublėtoji keramika. Neišdegto puodo išorė apdrebiama skystesniu ar tirštesniu moliu su grūsto granito priemaišomis arba be. Irgi jau žinoma nuo AGA> yra kelios puodų formos. Briauniniai tiesiom sienelėm su įlenktu kakleliu, kibiro pavidalo. 3) Tinklinė – tekstilinė keramika. Rasta tik Aukštadvaryje. Labi mažai šukių, todėl puodų forma neatkurta. 4) Lygaus paviršiaus keramika. Jos yra keli pogrupiai: gludinta – RLT piliakalniai, lygaus paviršiaus rausvos spalvos, VLT kapin. pasitaikantys miniatiūriniai puodeliai. Senojo geležies amžiaus keramiką trumpai yra apžvelgęs Kulikauskas. Po to atskiras jos rūšis išskyrė Daugudis, Grigalavičienė. Brūkšn.keram.indai LT išnyko D periode. Grublėta keramika taip pat išsilaikė visą laikotarpį. Tinklinė – tekstilinė keramika skiriama I tūkst.pirmai pusei. miniatiūrinius puodelius į kapus pradėta dėti B2/C1 periode(daugiausia VLT kapin.). Senajam gelež.a. brūkšn.keram. buvo ŠR, R, P LT, įskaitant Užnemunę. Grublėtos keram.rasta visoj LT, o kruopėta būdingesnė Užnemunei ir VLT. Tinklinės keram.pasitaikė tik RLT piliak. lygaus paviršiaus taip pat būta visoje LT. Kunigiškių – Pajevonio piliak. rasta šukių su skylutėm, spėjama kad tai buvo koštuvai ar indai sūriams gaminti. Romėniško importo daiktai. Be romėniškų papuošalų į LT yra patekę du žalvariniai indai (Veršvų - ąsotėlis, Kurmaičių kapin.- indas us taškučiais). Romos monetų pasitaikė 29 kapinynuose ir pilkapynuose, 15 lobių, 45 pavieniai radiniai. Daugiausia rasta varinių monetų, sidabrinių tik apie 60. mažiausiai rasta I a.monetų – 10. daugiausia – 350 iš I a.pab.- IIa.pab (Antoninų dinastijos valdymas). Monetų nuo II a.pab. – III a.vid. rasta mažiau (Severų paie 50, Gordiano III irgi maždaug pan.) romos monetų dali į LT pateko iš Padunojės provincijų tikriausiai “gintaro keliu”. Daugiausia rasta VLT kapuose. Tarp B1periodo pminkluose aptiktų daiktų galima paminėti tik įmovinius kirvius ir ylas. Kur kas daugiauu dirbinių B2 periodo paminkluose. Ir toliau gausėja. V. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJŲ VERSLAI IR UŽSIĖMIMAI. PREKYBINIAI RYŠIAI Žemdirbystė Dauguma teigė kad senajame geležies amžiuje buvo užsiimama žemdirbyste ir manoma, kad jau tuo laikotarpiu buvo pūdyminė sistema. Apie seniausias žemdirbystės sistemas rašė Dundulienė, Jurginis. LT žemės dirbimą nagrinėjo ir Antonevičius ir priėjo išvadą, kad vakarų baltai vertėsi intensyvia lydimine žemdirbyste, nors pagr.vaidmenį atliko gyvulininkystė. Grūdų liekanų aptikta Gabrieliškių, Aukštadvario, Velikuškių, Nemenčinės piliak. Gabrieliškėse ir aukštadvaryje grūdai datuoti tiksliausiai. Pagal tai išsiaiškinta, kad senajam geležies amžiuje LT auginti kviečiia, rugiai, miežiai, soros ir avižos, kaikurie ankštiniai augalai. Neišlikę senojo geležies amžiaus arimo įrankių ar jų liekanų. Sprendžiama iš kiamyninių padargų. Senajam geležies amžiuj iš tikrųjų buvo verčiamasi lydimine žemdirbyste. Gyvulininkystė Daugiausia duomenų duoda piliakalniuose randami kaulai. Apie gyvulininkyste rašė Kulikauskas, Paveris. Senajame geležies amžiuje daugiausia auginta stambiųjų raguočių, antroj vietoj kiaulės, po to smulkieji raguočiai. Tuo laikotarpiu VLT auginta daug arklių. Sprendžiant pagal tai kad RLT dauguma gyvulių kaulų smulkintis, manoma, kad jie visi buvo sunaudojami maistu(net ir arkliai). Šiame laikotarpyje vienintelė gyvulininkystės forma buvo sėslioji naminė gyvulin. Gyvulin. LT gyventojai vertėsi jau nuo neolito. Medžioklė ir žvejyba Tuo laikotarpiu LT šiee užsiėmimai turėjo dar gana nemažą reikšmę. Medžioti kilnieji elniai, stirnos, briedziai, šernai, stumbrai. Daug. medžioti kilnieji elniai ir šernai. Iš medžiojamųjų kailinių daugiausia randama bebrų kaulų. Jų rsat visuose paminkluose (Aukštadvaris, Migonys, Bačkininkėliai, Nemenčinė). Svarbiausi įrankiai – lankas ir strėlės. I – IV a. labai mažai užsiimta žvejyba. Užsiiminėta ir miškine bitininkyste. Geležies gamyba ir kalvystė Senojo geležies amžiaus paminkluose geležies aptinkama labai daug. Tai rodo, jog geležį gaudavo vietoje, nes importinė medžiaga negalėjo patenkinti gerokai išaugusio jos poreikio. Apie šią sritį kalbėjo Endzinas, Kulikauskas, daug medžiagos pateikė Stankus, geriausiai apibūdinęs kalvystės lygį. LT priklauso miškų zonai, kur gausu pelkių, ežerų ir dirvų geležies rūdos. Baltų žemėse daugiausia aptinkama pelkių rūdos, turinčios apie 18 – 40 proc. Geležies (tai bendras pelkių, miškažemio, ežerų geležies rūdos pavad.). tarp LT telkinių minimi vandenys su ištirpusiais geležies junginiais. Nutekėjus į pelkę tokiam vandeniui, atsiranda geležies nuosėdų. Šias geležingas ežerų, pelkių nuosėdas ir naudoja geležiai gminti. Nemažai geležies (15-20proc.) turi ir kaikurie dirvožemiai. Tokių telkinių praktiškai yra visoje LT, galbūt kiek daugiau rytų ir pietų daly. I – IV a. geležį gamino iš vietinės žaliavos – pelkių rūdos. Tikriausiai iškeltą iš vandens rūdą džiovindavo, apdegdavo laužuose, ką liudija kai kurių ŠEU tautų etnografiniai duom. Sunku tiksliai atkurti senosios metalurg. procesą, tikriausiai tai nebuvo tikras geležies lydymas, nes jam reikia 1500-1600 temp. Buvo taikomas geležies gaivinimas, kuriam pakanka 400 – 500 laipsnių, kad geležis pradėtų netekti savo deguonies ir prasideda geležies gaivinimas. 700-900 temp. Išsiskiria į tešlą panaši geležies masė, iš rūdos – kieti geležies žirneliai. 1300-1400 temp.iš daluies lydydamiesi jie nusėda į lydymo įrenginio apačią ir sudaro akytą masę – kritę. Ji dar netinka geležies dirb.gaminti, nes turi namaža šlako, kurį pašalindavo kaitinant ir kalant kūjais. Geležiai gaivinti būtinai reikia medžio anglies, kuri sluoksniais maišoma su geležies rūda. Taip pat reikia pastovaus oro srauto. Jis gali būti dirbtinis ar natūralus. Dirbtinį sukeldavo per molinius vamzdelius pučiant maišus ar dumples. Daug geležies virsdavo šlaku. Šlakas iš geležies pašalinamas kaitinant ir kalant kūjais. Iš senojo gelež.a. rasta ir gelež.lydymo įrodymų – geležies gaivinimo krosnelių liekanos, šlakas. Geriau išlikusių krosnelių rasta Nemenčinės (2)- viena buvo geriau išlikusi, ovali, plūkta iš molio viduje apie 30cm skersmens, pado vid ir prie krosnelės rasta geležies lašų ir daug gargažių; Aukštadvario piliak.(1 ovali)- išorėje ji 1,2m, viduje 30cm skersmens pagrinde buvo 20x35x50cm dydžio akmuo, plokščiaja puse atsuktas į viršų, krosnelėje ir aplink ją daug šlako; Paplienijos gyvenv.(1ovali)- molinė iš vidaus dar sutvirtinta žvyru, šachta 28cm skersmens, sienelės 10-12cm storio, išlikusi dalis 38cm aukščio, anga kritei išimti šiek tiek prailginta, išklota nedid.plokščiais akm. sprendžiant iš liekanų, tikriausiai tai buvo cilindro f. Krosnelės su 28-30cm šachtomis, kurių apačioje įrengtos angos orui pūsti ir šlakui nutekėti. Tyrėjau mano, kad Nemenčinės krosnelė stovėjo atviroje vietoje, o Aukštadvario – dengtoje patalpoje. Šlako aptikta įvairiose LT vietose. Atliktos Aukštadvaryje ir Nemenčinėje aptikto šlako cheminės analizės. Jos rodo kad šlake buvo 3,9 – 6,2 proc.geležies. Išsiaiškinta, kad taip geležį dirbdami, kalviai prarasdavo labai daug geležies. Norint iš gautos kritės pagaminti geležies dirbinius, reikėjo žaizdro, priekalo, replių, kūjo. Kol kas LT jokių svarbesnių kalvio darbo įrankių, išskyrus kirstukus, nerasta. Baltų genčių kalvystės dirb.rodo LV radiniai.Mazkatužių kapin. III a. vyro kape Nr.19 aptiktos gelež. replės ir nedid.kūjis. tikr.pan.įrankius vartojo ir LT kalviai. Geležie gamybos technologijai ir metalo strukt. nustat. ištirta apie 70 dirb. iš maždaug 30 paminklų. Senojo geležies amžiaus dirbinius gamino tokia technologija: laisva metalo kalimo technika, vadinamuoju “paketavimu”, įanglinimu, 2 ar 3 juostų suvirinimu. Laisva metalo kalimo technika pagaminti visi tirti I – IV a. tirti geležies ir plieno dirbiniai. J.Stankaus duom, tarp 63 ištirtų šio laikotarpiop dirbinių, 7 yra geležies- peilis, 4 įmoviniai ir siauraašm.kirviai, dalgis. Šių daiktų aptikta V, CLT kspin. Žemaitijoje, RLT laidoj.paminkl.dirbinių geležyje yra nemaža šlako. Kiek geresnė RLT geležis.daiktai buvo plieniniai: du peiliai, įmov.kirvis, dalgis. Pliene šlako yra mažiau. Plienui gaminti skirtą geležį ilgiau kaldavo- krupščiai šalindavo šlaką. Plieno dirb. rasta CLT kapin, ŠLT pilkapiuose, RLT. “Paketavimo”technologija pagaminti dirb. sudaro didžiausią tirtų dirbinių dalį(26 iš 63). Kalvės žaizdre įsianglinant geležies paviršiui, “pakete” susidarydavo plieno juostelės. norint, padidinti jų kietumą, juos papildomai įanglindavo. Tokie dirb. beveik prilygo gero plieno dirb. “paketavimo” technol.pagam.6 peiliai, 14 įmovinių ir siauraašm.pent.kirvis, 2dalgiai, pjautuvas, ir tt.taip pagam.dirb.rasta visoje LT, išskyrus Nemuno žemupio kapin, ir Užnemunės terit. Iš kur nėra tirtų daiktų. 12 dirb.įanglintas pav. Tokių rasta V ir CLT kapin., Žemaitijos ir ŠLT polkap., RLT paminkluose. 7 dirbiniai suvirinti iš dviejų skirtingo metalo juostų. Geležčių ar ašmenų pagrindą sudaro geležies juostos, prie kurių pritvirtintų plieno juostų išsikišę kraštai sudaro dirb. ašmenis. Šių dirb. rasta V ir CLT kapin. Žemaitijos ir ŠLT pilakapiuose, RLT. Piaskovskis tyrė Miežionių pilkapių dirb, visi jie buvo gelež. Jis nurodė, kad baltų dirbiniuose daugiau fosforo, todėl geležis ir plienas buvo trapūs ir netiko kalavijams gaminti. Plieno dirb.daug.aptikta senojo žalvario amžiaus antros pusės paminkluose. “Paketavimo” atsirado jau B2 periode. Panašiu laikotarpiu atsirado ir iš dviejų juostų suvirintų dirbinių. Darydami įmovinius kirvius kalviai pirmiausiai iš išploto metalo sulenkdavo ir suvirindavo įmovą, ašmenis nukaldavo atskirai, įkišdavo juos į įmovą, suvirindavo ir išplodavo. Siauraašmenių taip pat pirmiausia padarydavo pentį, o po to ašmenis. Visus geležies kalimo būdus LT kaslviai įvakdė gana anksti – jau B2 periode. J.Stankus aptarė ir kaikurių gelež.dirb.gamybą. manoma kad RLT buvo naud. iki 90 proc.vietinės žaliavos. Kažkiek įsigabendavo. Kaimyninių baltų genčių kalvystė buvo pan.lygio. jis atitiko bendrą to alaikotarpio R ir ŠEU lygį, Voznesenskaja teigia kad romėniškuoju laikot.aukšč.kalvystės lygį pasiekė baltai ir Černiachovo kult.jie naud.tą pačią technolog. Kalviai išsiskiria iš bendruom. Dirbo pirm. Bendruom.nariams pagal užsakymus. Neaišku ar jie kartu buvo ir metalurgais. Spalvotųjų metalų apdirbimas Su žalv.dirb.LT gyventojai susipažino jau žalv.a. tuo laikot. į LT pateko pirmieji sidabro dirb.- graik.monetos. SGA LT pasiekė pirmieji auksuoti dirb.(Nariušių segė). Baltai su aukso dirb.susipažino romėniškuoju laikot. kaikuriuot spalv.metalų apdirb. klaus.lietė Kulikauskas, Vaitkunskienė, Merkevičius. REU kult.spalv.metalų dirb.tyrinėjo Černychas, Barceva. . I m.e.tūkst. dirb.jie skirstė į 6 metalurgines gr. Visų jų svarb.komponentas – varis, legiruojančiųjų metalų – alavo, cinko ir švino kiekis. Metalurginės grupės: 1. Tompakas, pusiau tompakas, žalvaris. 2. Daugiakomponentis lydinys(Zn daugiau už Sn ). 3. Daugiakomponentis lydinys (Sn daugiau už Zn). 4. Alavinga bronza (Cu+Sn+Pb, Sn>Zn). 5. švarus varis (kiekv.priem.mažiau kaip 1proc, o Sn

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!