Bronzos arba žalvario amžius Lietuvoje

Bronzos arba žalvario amžių Lietuvoje tyrinėjo daug mokslininkų, kurie parašė nemažai knygų apie Lietuvos priešistorę, iš kurių žmonės gauna įvairių žinių apie tai, kas buvo Lietuvos žemėse. Vienas iš pirmųjų Lietuvos archeologija pradėjo domėtis Dionizas Poška, kuris pirmasis Lietuvoje pradėjo kasinėti piliakalnius bei pilkapius. XIX amžiaus pradžioje jis įkūrė pirmąjį senienų muziejų tuščiavidurio medžio kamiene – Baublyje. Pirmasis Lietuvos archeologinę medžiagą susistemino priskirdamas ją trims periodams ( akmens, žalvario, geležies ) grafas Eustachijus Tiškevičius. Jo veikalas “ Žvilgsnis į vietinius archeologijos šaltinius “, išleistas 1842 m. Vilniuje, yra archeologijos mokslo pradžia Lietuvoje. E. Tiškevičiaus iniciatyva 1855 metais įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, bet mokslinę ir švietėjišką komisijos veiklą nutraukė carinė Rusijos valdžia, numalšinusi 1863 metų sukilimą. 1893 metais Vilniuje įvyko IX Rusijos archeologų suvažiavimas, kuris paskatino aktyviau imtis priešistorės tyrinėjimų. Fiodoras Pokrovskis pirmasis žemėlapiuose sužymėjo archeologijos paminklų vietas. Be to, 1893, 1895 ir 1899 metais jis išleido Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologinius žemėlapius. Juose nurodyti piliakalniai, pilkapynai, akmeninių, bronzinių ( žalvarinių ), geležinių kirvių, buožių, strėlių antgalių ir kitų radinių radimvietės. Nepriklausomybės metais archeologijos paminklus daugiausia tyrinėjo Petras Tarasenka, generolas Vladas Nagevičius, Eduardas Volteris. Jonas Puzinas 1938 metais išleido pirmąjį archeologijos vadovėlį “ Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys “. Pokario metais Lietuvoje priešistorės paminklus tyrinėjo ir iki šiol tebedirba archeologai Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Rimutė Rimantienė, Mykolas Michelbertas, Adolfas Tautavičius, Laima Vaitkunskienė ir kiti. Šiuo laikotarpiu išleista nemaža solidžių knygų: “ Lietuvos archeologijos bruožai “, keturtomis “ Lietuvos TSR archeologijos atlasas “, “ Lietuvių etnogenezė “ ir kt. Baltų kultūros tyrinėjimai neįsivaizduojami be pasaulinio garso mokslininkės Marijos Gimbutienės ( 1921 – 1994 ) darbų. Daug Los Andželo profesorės Gimbutienės knygų išleista užsienio kalbomis, o iš paskelbtų lietuviškai reikšmingiausios yra “ Baltai priešistoriniais laikais “ ir “ Senoji Europa “. Dar reikėtų paminėti Eleną Grigalavičienę ir Laimą Nakaitę. Čia paminėti pagrindiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!