Vėlyvasis geležies amžius

● Kito ir baltų kraštų aplinka. Atvyksta pirmieji misionieriai, bandoma pakrikštyti baltų kraštus. 1009 m. pirmą kartą paminimas Lietuvos vardas. X–XIII a. Lietuvos teritorijoje gyveno tos pačios baltų gentys, kurios susiformavo ankstesniame laikotarpyje. Gentys, nors ir turėdamos savitą etninę kultūrą, vėlyvajame geležies amžiuje vis labiau artėja viena su kita. Jas siejo bendra religija, bendra ūkio raida, bendra kultūra, bendra kilmė, o vėliau ir bendras priešas – Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai.
● Kuršių gentis susiformavo šiaurinėje Lietuvos pajūrio dalyje nykstant kapų su akmenų vainikais kultūrai. Lietuvos teritorijoje yra tik pietinė visų kuršių dalis. Šiaurėje jie siekė Ventos žiotis bei jos intaką Abavą, vakaruose – Ventą, Telšių bei Žarėnų apylinkes, pietuose – Medingėnų, Endriejavo bei Klaipėdos apylinkes. Pietuose kuršiai ribojosi su lamatiečiais, rytuose su žemaičiais bei žiemgaliais. Kuršių teritorija vėlyvajame geležies amžiuje šiek tiek prasiplėtė šiaurės ir rytų link. Kuršiai išstūmė lyvius ir kolonizavo žemes tarp Ventos žiočių ir Rygos įlankos.
● X–XII a. – kuršių kultūros suklestėjimo laikai. To meto kapai yra turtingiausi, juose daugiausia sidabru puoštų dirbinių, geros kokybės ginklų. Visuomenė akivaizdžiai skaidėsi. Manoma, kad galėjo būti ir vergų.
● Lamatiečių gentis užėmė rytinį Kuršių marių krantą į šiaurę nuo Nemuno žiočių. Lamatiečių apgyventas arealas nekito. X a. kremacijos paprotys jau buvo įsigalėjęs. Materialinė lamatiečių kultūra panaši į vėlyvųjų skalvių ir kuršių, tačiau laidosenoje esama ir skirtumų – lamatiečių vyrų kapuose randama palaidotų žirgų. Įsigalėjus deginimo papročiui, žirgai laidoti nedeginti.
● Skalvių kultūrą reprezentuoja tirtieji Greižėnų, Linkūnų ir Viešvilės kapinynai. Vėlyvojo geležies amžiaus skalvių kultūrai būdingi plokštiniai kapinynai, kur randama ir griautinių, ir degintinių kapų. Tik X a. kremacijos paprotys tampa vyraujantis. Vyrams būdingi palaidojimai su gausiais ginklais: įmoviniais ietigaliais, kovos peiliais, kalavijais. Vyrų kapuose randama žirgų įkapių, tačiau patys žirgai su šeimininku nelaidoti.
● Jotvingių gyventos teritorijos vėlyvajame geležies amžiuje gerokai keičiasi. Akmenų pilkapiai dešiniajame Nemuno krante iri Merkio baseine (dainavių etninė grupė) išnyksta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!