Gamybinio ūkio pradžia Lietuvoje

Pirmieji gyventojai į dabartinės Lietuvos teritoriją atsikraustė apie X tūkst. m. pr. Kr. Jie savo gyvenimo būdu buvo klajokliai. Tiktai neolito laikotarpiu žmonės tapo sėslūs ir pradėjo užsiiminėti gamybiniu ūkiu – žemdirbyste bei gyvulininkyste. Žemdirbystė ir gyvulininkystė į dabartinės Lietuvos teritoriją atėjo iš vakarų Europos tautų. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms. Gamybinio ūkio pradžia yra, tarsi, linija atskirianti neolito laikotarpį nuo mezolito. Kadangi tuo laikotarpiu raštas dar neegzistavo ir nėra jokių išlikusių rašytinių šaltinių apie to meto žmonių buitį, tyrinėjant to laikotarpio gyventojų ūkį, pagrindiniu šaltiniu yra konkreti tyrinėtų gyvenviečių medžiaga, paleobotaniniai, paleoosteologiniai ir atitinkamo laikotarpio gamtinės aplinkos tyrinėjimų duomenys.
Ieškant gamybinio ūkio pradžios Lietuvoje, be abejo, reikia kalbeti apie Narvos kultūrą egzistavusią dabartinės Lietuvos teritorijoje. Nors Narvos kultūros žmonių ūkio raida prasidėjo dar ankstyvajame neolite, gamybinio ūkio pradžia yra laikoma žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas viduriniajame ir vėlyvajame neolite. Tam įtaką padarė virvelinės keramikos kultūros žmonės. Taigi, nepaisant to, kad dar ilgai Narvos kultūroje pagrindinės gyventojų ūkio šakos išliko medžioklė, žvejyba bei rankiojimas, vis svarbesnės to laikotarpio žmonių gyvenime tapo gyvulininkystė ir žemdirbystė.
Ankstyviausias naminis gyvulys, Pabaltijyje Kundos kultūros srityje pažįstamas jau nuo mezolito laikų, buvo šuo. Jo kaulų rasta įvairiose Šventosios ir Kretuono apyžerių gyvenvietėse. Tik viduriniojo neolito laikotarpiu Lietuvoje atsiranda kitokių naminių gyvulių. Pasak A.Girininko, gyvulininkystės atsiradimą Narvos kultūroje lėmė besikeičiančios gamtos sąlygos, didėjantis gyventojų skaičius bei gamtos resursų sumažėjimas. II tūkst. pr. Kr. pradžioje rinkimas, atšalus klimatui ir sumažėjus biomasės kiekiui, negalėjo patenkinti gyventojų poreikių. Taigi, gyvulininkystės, tuo pačiu ir gamybinio ūkio pradžia Lietuvoje, yra laikomas vidurinysis neolito laikotarpis. Būtent šiuo laikotarpiu datuojamų gyvenviečių iškasenose randami pirmieji smulkiųjų raguočių kaulai. Gyvulininikystė skverbėsi sparčiau į pietvakarinę Narvos kultūros dalį, o į šiaurrytinę lėčiau. Tai nulėmė skirtingos gamtinės sąlygos ir medžioklės-žvejybos ūkio rentabilumo lygis. Norint išsimaitinti reikėjo pakankamai sumedžioti ar sužvejoti, o besikeičiantis gamtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!