Holokaustas ir žydai Lietuvoje

• šimtmečio prieš Kristų ir reiškia sudegintą auką, skirtą išimtinai dievui.
• prie nužudytų aukų lemties apmąstymo.
• Jeigu vienas iš susituokusių buvo ne žydas, tai jis privalėjo išsiskirti, priešingu atveju jam buvo taikomi žydams galiojantys nuostatai.
• Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo pradžioje Trečiojo reicho vadai (pirmiausia Hitleris) priėmė galutinį sprendimą – visiškai išnaikinti Rytų Europos žydus (Endlösung).
• Reikia pabrėžti, kad žydų persekiojimą ir naikinimą organizavo ir vykdė nacistinė Vokietija, tačiau kai kuriose okupuotose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) jai pavyko į šį nusikalstamą darbą pritraukti ir vietinių gyventojų.
• Visuotinai yra žinoma, jog antisemitizmas, nacistų partijai paėmus valdžią, Vokietijoje tapo valstybine politika. Iš pradžių žydai buvo paversti beteisiais Reicho gyventojais, iš jų buvo atimama nuosavybė, o kilus Antrajam pasauliniam karui, žydai buvo uždaromi į getus, koncentracijos stovyklas ir masiškai naikinami (Holokaustas).
• Antisemitinis plakatas
• Nors vokiečių kariuomenė buvo įpareigota palaikyti rimtį užimtose srityse, tačiau ji visiškai nekreipė dėmesio į viešai vykstančias žudynes ir kankinimus. Susidorojimas su žydais „Lietūkio” garaže Kaune vyko už 200 m. nuo 16-os armijos štabo būstinės. Žudynes stebėjo ir fotografavo vokiečių kareiviai. Kai generolui pulkininkui Bušui (Ernst Busch) buvo pranešta apie Kaune vykstančius pogromus, pastarasis atsakė, jog jis nieko negalįs padaryti.
• Žydų žudynės "Lietūkio" garaže
• Vokiečių kariai vertė Lietuvos žmones žudyti žydus. Lietuviams buvo grasinama mirtimi, jei jie nevykdys nurodymų. Vokiečiai gausiai fotografuoja – atseit žudo vietiniai, dirigentai – vokiečių naciai – tik stebi.
• Žydai privalėjo nešioti Siono žvaigždes ant krūtinės ir nugaros, jiems uždrausta vaikščioti šaligatviais (jie privalėjo eiti kelio dešiniuoju kraštu vienas po kito), naudotis pasivaikščiojimo bei poilsio vietomis, viešomis susisiekimo priemonėmis (taksi, vežikais, autobusais ir t.t.). Panašius potvarkius išleido Kauno apygardos komisaras Lencenas, Vilniaus apygardos komisaras Vulfas ir Šiaulių apygardos komisaras Gevekė.
• Geto kalinių nešiotas Dovydo žvaigždės antsiuvas
• Net naujagimiai ant vystyklų nešiojo geltoną žvaigždę
• Kauno žydų getas 1942 m. Darbingi geto gyventojai rytais privalėjo rinktis prie vartų. Iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!