Vilniaus žydai bei jų praeitis Lietuvoje

• Žydai Lietuvoje apsigyveno dar viduramžiais. XIV a. pabaigoje LDK jau buvo susiformavusios kelios stambesnės žydų bendruomenės. XVIII a. Vilniaus žydų bendruomenė buvo didžiausia visoje LDK.
• Sunkiausius išbandymus žydų tautai teko patirti XX a. viduryje ir antroje pusėje – sovietinės ir nacių okupacijų metais. Bolševizmo ir nacizmo sekėjai naikino Lietuvos žydų kultūros paveldą.
• Nepriklausomoje Lietuvoje žydai turėjo plačią kultūrinę autonomiją. Sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvoje veikė trys žydų teatrai, keli muziejai, ėjo 17 periodinių leidinių, veikė 100 pradžios, 4 dvasinės, amatų mokyklos, 20 gimnazijų ir progimnazijų. 1936 m. buvo užregistruota daugiau kaip 100 žydų draugijų, tenkinusių įvairių visuomeninių –politinių, kultūrinių, religinių pažiūrų žydų bendruomenės narių poreikius. Didžiuliai kultūros lobiai buvo sutelkti draugijų išlaikomose bibliotekose, muziejuose, archyvuose, mokslo ir mokymo įstaigose, maldos namuose, sinagogose. Vilniuje, sename žydų mokslo ir kultūros centre, jau nuo XIX a. pabaigos veikė rabino, mokslininko, bibliografo Matitjahu Strašūno (1817–1885) biblioteka, sukaupusi 35 tūkst. tomų, “Mefice Haskalos” (“Švietimo skleidėjų”) bibliotekoje saugoma apie 55 tūkst. knygų, Vaikų aprūpinimo knygomis (“Kinder– ferzorgung”) draugijos biblioteka turėjo 232 tūkst. knygų. Žydų mokslo institutas JiVO (Das Jiddische Wissenschaftliche Institut), įkurtas 1925 m., sukaupė žydų tautos auklėjimo ir švietimo, rankraščių ir autografų, spaudos, viso pasaulio žydų visuomenės gyvenimo, vertingų istorijos rinkinių, fotoarchyvus. 1939 m. jis turėjo teatro ir pedagoginį muziejų, pradėjo kurti meno muziejų, archyve saugojo apie 100 tūkst. plakatų, įstatymų, atsišaukimų, 10 tūkst. periodinių leidinių. Instituto bibliografijos skyriaus sukauptoje kartotekoje saugota daugiau kaip 200 tūkst. bibliografinių vienetų, bibliotekoje – apie 53 tūkst. folkloro vienetų. Vilniuje veikė dar 1913 m. prie Žydų senovės mėgėjų draugijos įsteigtas Žydų istorijos - etnografijos muziejus, po Pirmojo pasaulinio karo (1919 m.) vėl atkurtas rašytojo, etnografo ir folkloristo Š. Anskio (S. Rapoporto, 1863–1920), vėliau pavadintas jo vardu. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse muziejuje buvo daugiau kaip 3 tūkst. eksponatų: žymių menininkų –M. Antokolskio, M. Ginzburgo, N. Tregerio, I. Kreverio, I. Repino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!