Napoleono politika Lietuvoje

Napoleonas Bonapartas ( 1789 - 1821 ), prancūzų generolas, pirmasis konsulas, o vėliau ir imperatorius, paliko ryškų pėdsaką Prancuzijos ir visos Europos istorijoje .
1795m spalio men. kilus monarchistu maištui, Konventas pasiūlė Bonapartui jį numalšinti. Bonapartas, turėdamas kelis kartus mažesnę kariuomenę, greitai numalšino sukilimą. Netrukus jis buvo paskirtas Paryžiaus įgulos vadu. Vėliau jam buvo patikėta armija, kuriai vadovaudamas sutriuškino daug Europos valstybių.
Prancūzija iš besiginančios šalies virto galingiausia Europos kontinento valstybe .
1798m. pabaigoje Didžiosios Britanijos iniciatyva susiformavo II antiprancūziška koalicija, kurią sudarė Didžioji Britanija, Austrija, Rusija, Turkija ir Neapolio karalystė.
1799m. pavasarį Europoje prasidėjo karo veiksmai, o rudenį Napoleonas paskirtas Paryžiaus karinės apygardos vadu. Tą pačią dieną atsistatydino visi Direktorijos nariai. Bonapartas, kariškių padedamas, išvaikė Penkių šimtų tarybą ir Seniūnų tarybą. Ši buvo priversta patvirtinti dekretą, kuriuo visa valdžia atiteko 3 asmenims, pasivadinusiems konsulais. Vienas jų buvo Bonapartas. Jis tapo valstybės vadovu. Prancūzija liko respublika, tačiau iš tikrųjų Prancūzijoje įsigalėjo Bonaparto diktatūra. Jo vykdoma politika vadinama bonapartizmu. Ši Napoleono politika palietė ir Lietuvą.
Todėl pagrindinis šio darbo tikslas išsiaiškinti kokią reikšmę turėjo Napoleono Bonaparto žygiai per Lietuvą, ir jo administracinė sistema.
Šiame darbe norėčiau panagrinėti Napoleono, tapusio Prancūzijos imperatoriumi, esminius valdymo bruožus Lietuvoje ir to valdymo padarinius, trumpai apžvelgti Prancūzijos imperiją.
Po perversmo Prancūzijoje Bonapartas siekė juridiškai įteisinti savo valdžią. Jis parengė konstituciją, pagal kurią visa valdžia atiteko pirmajam konsului. Įstatymų leidžiamojo susirinkmo funkcijos buvo grynai simbolinės. Vietoj rinkimų teisės piliečiai galėjo tik siūlyti kandidatus, iš kurių pati vyriausybė skyrė Įstatymų leidžiamojo susirinkimo narius.
Bonapartas panaikino vietinę renkamą savivaldą ir sukūrė prefektūrų sistemą. Valstybėje įsigalėjo griežtai centralizuota administracinė sistema, pavaldi pirmąjam konsului. Bonapartas sugebėjo patraukti į savo pusę ir Katalikų bažnyčią. Katalikybė buvo paskelbta valstybine religija. Valstybė įsipareigojo mokėti atlyginimus dvasininkams ir savo ruožtu kontroliuoti pačios Bažnyčios veiklą. Valstybė tvarkė ir švietimą.
Napoleono valdžią ryžtingai saugojo privatinė nuosavybė. Bonapartas rėmė ir skatino ekonominę veiklą. 1800m. buvo įsteigtas Prancuzijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!