Lietuviškosios raštijos pradžia

Aplinkotyros ir biologijos I kurso
Tikrino: dr. M.Sirutavičius
KAUNAS, 2007
Įvadas
Pradedant užrašu ant pieno pakelio ir baigiant daugiatome pasaulio istorija, raštas yra paprastas ir patogus būdas bendrauti su žmonėmis, su kuriais negalite pasikalbėti. Be to, tai tobula priemonė užfiksuoti savo mintis.
Raštas, kuriuo šiandien lengvai galime užrašyti žmogaus kalbą, atsirado, palyginti, neseniai – maždaug prieš šešis tūkstančius metų. Bet jo užuomazga pasirodė žymiai anksčiau – prieš keliasdešimt tūkstančių metų, tais žilosios senatvės amžiais, kai protingasis žmogus, mokslininkų lotyniškai vadinamas homo sapiens, sukūręs garsų kalbą, panoro savo mintis sutartiniais ženklais perduoti kitam. Be abejo, iš pradžių sutartiniai ženklai buvo natūralūs. Piešinių raštas – tai jau tikrojo rašto pradžia. Taip sako visi raštotyrininkai.
Senovės žmonių piešiniais ir braižiniais rimtai pradėta domėtis tiktai praėjusio amžiaus viduryje. Raštas gimė ne vienoje vietoje. Rašto sistemos nepriklausomai viena nuo kitos atsirado Viduriniuosiuose Rytuose, Kinijoje ir Centrinėje Amerikoje. Niekas tiksliai negali pasakyti, kodėl žmonės pradėjo rašyti, bet pirmuosius rašytinius ženklus tikriausiai vartojo vadai, kad pademonstruotų savo galią, ir miesto pareigūnai, surašinėdami ir skirstydami maistą bei kitus dalykus.
Ryškus kiekvienos tautos kultūros pažangos rodiklis yra rašto atsiradimas, literatūrinės kalbos susidarymas ir raštingumo paplitimas liaudyje. Literatūrinė kalba – tai gramatikos taisyklėmis sunorminta raštų kalba. Reta rasi tautą, nors ir labai seną, kurios visi žmonės vienoda prasme vartotų žodžius ir juos vienodai tartų, kurios kalboje nebūtų tarmių ar šnektų. Tautose, turinčiose tobulą literatūrinę kalbą, žmonės nors ir kalba skirtingai, bet rašo vienodai vadovaudamiesi žodyno ir gramatikos taisyklėmis, kurios išmokstamos mokykloje.
Aplinkybės, palankios lietuviškoms knygoms atsirasti
Lietuviškų rankraščių, o kiek vėliau ir knygų atsiradimas yra susijęs su įvairaus pobūdžio politiniais, ideologiniais, kultūriniais, religiniais veiksniais, įsukusiais lietuvių tautą ir valstybę Viduramžiais bei Renesanso epochoje į europinę orbitą.
Knygų atsiradimo negalima atitraukti nuo spaudos išradimo. Bet knygos būna ir rankraštinės, ir spausdintos. Todėl spaudos išradimas yra iš dalies formalus kriterijus: juk ir lietuviai, kaip ir kitos tautos, galėjo savo kalba rašyti rankraštines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!