ŠVIETIMO KULTŪRA LIETUVOJE.
• LDK VYRIAUSIOJI MOKYKLA.........................................................................7
IŠVADOS..........................................................................................................................8
NAUDOTA LITERATŪRA..............................................................................................9
ĮVADAS
XVIII a. Europoje kilusios švietimo idėjos įsivyravo Lietuvoje. Joms buvo būdingas tikėjimas mokslo ir proto galia, racionalizmas. Pasaulis ir jo sandara buvo aiškinamas ne Dievo, o proto kriterijumi. Švietimo epocha siekė aktyviai pertvarkyti įsivyravusius visuomeninius santykius. Tam siekta kuo daugiau plėsti švietimą – steigti mokyklas, kuriose būtų dėstomi dalykai, susiję su praktinių žinių panaudojimu, gamyba. Lietuvoje įsteigta Edukacinė komisija - pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo įstaiga, atgimė Vilniaus universitetas, kuris buvo pavadintas LDK Vyriausiąja mokykla.
Tuo metu iškilo žymūs lietuvių literatūros, architektūros ir mokslo veikėjai.
ŠVIETIMO KULTŪRA LIETUVOJE
REFORMOS
Švietimo idėjos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekė XVIII a. pabaigoje. Paplito Ž.Ž Ruso, Voltero, E. Kondijako, K. Volfo veikalai. Remdamiesi Europos pavyzdžiu, Lietuvos švietėjai teigė, jog laisvas ir suinteresuotas dirbti valstietis gali kraštui duoti daug daugiau naudos už baudžiauninką. Buvo teigiama, kad visi žmonės yra lygūs savo prigimtimi, tad privalo turėti ir lygias politines teises. Plito nuomonės, kad tauta ir valstybė turėtų būti pagrįsta etniniu, o ne luominiu principu. Todėl švietimo idėjoms svetimas ir visuomenės suskirstymas į luomus. Imta labiau domėtis Lietuvos praeitimi, tautosaka, papročiais, etnografiniais bei geografiniais krašto ypatumais.
Manyta, kad tik visuomenės švietimas, jos narių ugdymas, gali padėti kurti tobulesnę visuomenę, stiprinti valstybę, kelti jos lygį ir pelnyti pripažinimą Europoje. Todėl pagrindinis švietėjų uždavinys buvo reformuoti visą švietimo sistemą. Jie pasisakė prieš vienuolių išlaikomas mokyklas ir siekė, kad švietimą remtų valstybė. Bažnyčioms buvo siūloma palikti vieną, gerai išmanomą mokslą – tikybą. Mat švietimo veikėjų nuomone buvo nenatūralu, kad vaikus auklėjo vienuoliai, kurie visiškai nesusiję, ir gerokai nutolę nuo valstybės reikalų, jų neišmano. Švietimo reformos tikslas buvo mokyklą priartinti prie visuomenės gyvenimo, taip pat visuomenės gyvenimą priartinti prie mokyklos.
Taip pat, didelės permainos vyko ir baudžiauninkų gretose. Aristokratija pagaliau pradėjo jausti atsakomybę už kitus visuomenės sluoksnius. Buvo kiek padidintos miestiečių teisės, bandyta apskritai panaikinti baudžiavą ir palengvinti sunkią valstiečių dalią. Padažnėjo atvejai,...
Šį darbą sudaro 1146 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!