Švietimo epocha Lietuvoje

1773 metais panaikinus Jėzuitų ordiną seimo nutarimu Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo įsteigta Edukacinė komisija, kuri tampa viena pirmųjų pasaulietinių švietimo ministerijų Europoje. Pirmuoju pirmininku paskiriamas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Komisija pradėjo didžiulę švietimo sistemos reformą. Tos reformos sėkmę garantavo pakankamai daug lėšų: visi pinigai, gauti už parduotus jėzuitų dvarus ir žemes, atiteko mokyklų išlaikymui, vadovėlių leidybai ir kitoms švietimo išlaidoms. Šiai komisijai pavaldi tapo visa Lietuvos švietimo sistema, pradedant Vilniaus akademija ir baigiant parapinėmis mokyklomis. 1781 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąja mokykla tapo Vilniaus universitetas. Jo rektorius ir taryba tvarkė ne tik savo reikalus, bet ir vidurines mokyklas, priklausančias universiteto apygardai: skyrė mokytojus, vizitavo ir kontroliavo mokyklas, prie universiteto įsteigtose mokyklų seminarijose rengė mokytojus. Trečiąją, žemiausiąją pakopą, sudarė pradinės parapinės mokyklos, kurias kontroliavo vidurinės mokyklos. Pirmuoju Lietuvos vyriausios mokyklos rektoriumi tapo garsus astronomas M. Počobutas. Tačiau svarbiausiu Šviečiamosos epochos židiniu XVIII amžiuje tapo Prancūzija.
Darbo tikslas – išnagrinėti ir atskleisti Švietimo epochos paliktus pėdsakus Lietuvoje.
ŠVIETIMO EPOCHOS BENDROJI CHARAKTERISTIKA.
Šviečiamosios idėjos susiformovo XVIII amžiuje Prancūzijoje. Jas veikė Naujųjų laikų filosofija ir nauji ekonominiai santykiai. Veikiai Šviečiamosios idėjos išplito visoje Europoje, įgydamos tam tikro savitumo Vokietijoje. Prancūzų šviečiamoji filosofija buvo empirinė, atsiliepianti į dienos aktualijas. Vokiečių filosofai linko į racionalizmą, tikslino sąvokas. Vokiečių švietėjai socialines teorijas mėgino suvesti į sistemą, nustatyti atskirų filosofinių disciplinų ribas ir tarpusavio sąveiką. Bet ir jie, kaip prancūzai, tyrinėjo istorijos vyksmą, suformulavo teorinius šviečiamosios estetikos principus ir tuo Švietimo ribas praplėtė visoms žmonijos veiklos sritims.
Visus švietėjus jungė bendri mąstymo principai. Pasak jų, viskas, kas egzistuoja, privalo paklusti proto balsui, ir viskas, kas neatlaiko sveiko proto kritikos, turi žlugti. Visi švietėjai galvojo, kad žmogaus skurdo priežastis – jo tamsumas, todėl būtina švieti žmogų, išmokyti jį rašto, savarankiškai protauti. Švietėjų veiklos baras – visi žmonės: prastuomenei įrodinėjo, kad jie yra tokie pat žmonės ir kad išsilavinimas padės jiems pagerinti savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!