Pusiau prezidentinis valdymas

Pirmą kartą terminas „pusiau prezidentinis“ pavartotas 1957 m., apibūdinant Austrijos politinę sistemą, o labiau įprastam Prancūzijos kontekstui — po dvejų metų. Tačiau akademinė šio termino vartosena siejama su Maurice’u Duverger, kuris jį pristatė 1970 m. ir patikslino bei išplėtojo vėlesniuose darbuose, iš kurių žinomiausias — angliškasis jo straipsnis 1980 m. žurnale. Nors Prancūzijoje teorinė diskusija apie pusiau prezidentizmo kaip sąvokos reikalingumą vyko jau iki tada, į pasaulį šis terminas atėjo dar vėliau, maždaug nuo devintojo dešimtmečio vidurio. Gali būti, kad kaip tik dėl pernelyg mažo laiko tarpo įsitvirtinti pusiau prezidentizmas tebėra diskusijas kelianti sąvoka, nors vis dažniau pripažįstamas kaip politinės sistemos tipas.
Tai, kad „parlamentizmo“ ir „prezidentizmo“ sąvokos buvo suformuluotos ir daugiau ar mažiau galutinę savo formą įgijo likus keliems dešimtmečiams iki pusiau prezidentizmo termino išplitimo, gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių tebediskutuojama dėl politinių sistemų klasifikacijos. Trys pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis atmetamas pusiau prezidentizmo egzistavimas, yra šie: (1) pusiau prezidentizmas tėra tik prezidentinio ir parlamentinio valdymo fazių kaita; (2) pusiau prezidentinėmis laikomos politinės sistemos iš tikrųjų yra tik prezidentizmo ar (dažniau) parlamentizmo variacijos; (3) pusiau prezidentizmas yra (bet koks) tarpinis variantas tarp prezidentinio ir parlamentinio valdymo. Nė vienas iš šių argumentų neatrodo įtikinamas.
Pats „akademinio pusiau prezidentizmo“ pradininkas M. Duverger gali būti laikomas kaltu dėl pirmojo argumento paplitimo. Šį argumentą 1979 m. dienraštyje Le Monde pateikė George’as Vedelis, tvirtindamas, jog „[…] pusiau prezidentinė vyriausybė […] būtų ne parlamentinės ar prezidentinės sistemų sintezė, bet prezidentinės ir parlamentinės fazių kaita, o tai visai kitas dalykas“, o M. Duverger jį pakartojo savo straipsnyje bei vėlesniuose darbuose. Jo argumentacija, nors nevisiškai tiksliai suprasta, Arendui Lijphartui leido padaryti išvadą, kad pusiau prezidentizmas kaip grynasis tipas neegzistuoja. Tačiau tai, jog tam tikru laikotarpiu pusiau prezidentinių valstybių politinė praktika primena prezidentinę arba parlamentinę, anaiptol nereiškia, kad keičiasi jų konstituciniai rėmai — pusiau prezidentizmo unikalumas ir yra tas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!