Pusiau prezidentinis reėžimas ir jo tipai

Žmonės gyvena kartu, o ne po vieną ir turi įvairių interesų - tiek vienas su kitu, tiek su įvairiomis organizacijomis. Santykiai tarp individų, kolektyvų vadinami visuomeniniais santykiais. Jų yra labai įvairių, todėl klasifikuojami pagal reikšmę. Svarbiausi visuomeniniai santykiai reguliuojami teisės normomis. Visuomeninių santykių visuma - visuomeninė santvarka.
• Ekonominė sistema - ekonominių santykių visuma. Joje vyrauja nuosavybės santykiai- gamyba, mainai, materialinių gėrybių naudojimas ir paskirstymas.
• Socialinė sistema - tai visuomeninių santykių grandis, kurie nėra tiesiogiai susiję su gamyba, bet egzistuoja šalia ekonominių santykių. Socialinės sistemos uždavinys- užtikrinti socialinę taiką ir pusiausvyrą, kad nekiltų prieštaravimai ir konfliktai, kurie neigiamai veikia visas visuomeninio gyvenimo sritis.
• Kultūrinė-dvasinė sistema - visuomeniniai santykiai, išreikšti dvasinio, kultūrinio pobūdžio formomis-mokslas, menas, švietimas, religija ir t.t.
• Politinė sistema - visuomeninių santykių, įgyvendinant politinę valdžią, visuma.
Visuomeninės santvarkos posistemės tarpusavyje glaudžiai susiję. Ši posistemių sąveika, didžiąja savo dalimi, sudaro teisinio reguliavimo dalyką, kurio pagrindiniai principai reguliuojami konstitucinės teisės normomis. Pati visuomeninė santvarka nesudaro konstitucinio teisinio instituto.
valdymo sistemą galima apibūdinti tokiais pagrindiniais bruožais:
1. Prezidentą renka ne parlamentas, bet valstybės tauta;
2. prezidentas disponuoja svarbiais vykdomosios valdžios įgaliojimai;
3. Vis dėlto prezidentui nepriklauso visi vykdomosios valdžios įgaliojimai, nes vyriausybei tiesiogiai vadovauja ne prezidentas, bet ministras pirmininkas;
4. ministrą pirmininką skiria prezidentas, tačiau tik parlamentui pritarus;
5. ministras pirmininkas gali vadovauti vyriausybei, jeigu turi parlamento daugumos pasitikėjimą.
Kaip matome, pusiau prezidentinė vykdomosios valdžios struktūra turi ir parlamento, ir prezidento valdymo ypatybių. Priešingai negu parlamentinio valdymo sistemoje čia valstybės vadovą valstybės tauta papratai renka tiesiogiai (pvz. Prancūzija, Lietuva). Taip išrinktas prezidentas tampa galinga politine figūra, kuriai pagal konstituciją pavedama tvarkyti svarbiausius valstybės reikalus, nustatyti pagrindines užsienio ir vidaus politikos kryptis.
Tačiau nuo prezidentinio valdymo šis atvejis skiriasi tuo, kad čia prezidentas pats tiesiogiai vyriausybei ne vadovauja. Respublikos prezidentas nustato bendrąsias vidaus ir užsienio politikos kryptis, tuo tarpu kasdieninių valstybės reikalų tvarkymu užsiima vyriausybė. Tačiau prezidentas turi savo dispozicijoje keletą labai svarbų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!