Parlamentinė, prezidentinė ir pusiau prezidentinė sistemos

Ypač svarbų vaidmenį visuomenės politiniame gyvenime atlieka pagrindinis elementas ir vienas svarbiausių visuomenės gyvenimo sferų apskritai – tai politinė sistema. Politinėms sistemoms atsirasti reikėjo tam tikrų socialinių, istorijos subrandintų sąlygų. Jos pirmiausia glūdi visuomenės kaitos kultūrinio, ekonominio bei dorovinio gyvenimo procesuose.
Visuomenės politinė sistema – tai valstybinių ir nevalstybinių institutų visuma. Ši sistema reguliuoja bei vairuoja visuomenės gyvenimą, valstybės funkcijų vykdymą. Politinės sistemos įvairios institucijos, jų veikla koordinuojama. Politinė sistema yra santykiškai uždara, nes apima tik tam tikros šalies teritoriją.
Taigi, šiame įvade aš jus trumpai supažindinau su savo pasirinkto referato tema (politinės sistemos). O toliau aptarsiu kiekvieną politinę sistemą atskirai. Tikiuosi šis referatas patiks ne tik besidomintiems politologija, bet ir eiliniams skaitytojams.
Parlamentinių Sistemų pavadinimas susijęs su jas lemiančiu principu, būtent, - kad parlamentas yra suverenas. Taigi parlamentinės sistemos nepripažįsta valdžių padalijimo tarp parlamento ir vyriausybės: jos visos yra grindžiamos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios bendrumu. O tai tolygu sakyti, kad visos sistemos, kurias vadiname parlamentinėmis, reikalauja, jog vyriausybės būtų skiriamos, remiamos ir atleidžiamos parlamento valia.
Parlamentinės sistemos veikia labai nevienodai, o jei taip, tai todėl, kad jos susijusios ir jas lemia labai skirtingos jungtys tarp vykdomosios ir įstatymų leidybos valdžių. Iš tikrųjų yra bent trys svarbiausios parlamentinių sistemų atmainos: vienas kraštutinis atvejis – tai angliškojo tipo premjerinė, arba kabineto, sistema, kur vykdomoji valdžia ryškiai dominuoja parlamento atžvilgiu; kitas kraštutinis atvejis – prancūziškojo tipo asamblėjos valdymas, kuris valdymą padaro beveik neįmanomą; yra kompromisinė formulė – partijų kontroliuojamas parlamentarizmas.
Šiuolaikinių valstybių parlamentai beveik visada būna vienerių arba dvejų rūmų. Mažesnės valstybės paprastai turi vienerių rūmų parlamentus, o didesnės – dvejų. Dvejų rūmų buvimas motyvuojamas tuo, kas galima užtikrinti platesnį ir įvairesnį valstybės tautos atstovavimą ir pasiekti, kad būtų priimami labiau pamatuoti sprendimai. Vienerių rūmų parlamentai dažniausiai suformuojami tiesioginiais ir visuotiniais rinkimais. Tuo tarpu dviejų rūmų parlamentus, kuriuose vieni yra rūmai laikomi žemesniaisiais, o kiti –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!