(data)
Kaunas, 2009
Įvadas
Politikos moksle politinės sistemos studijoms skiriama ypatinga vieta- politikos “šerdis“. Tačiau šis sutarimas nereiškia, kad visi supranta, ką reiškia „politinė sistema“. Iš vienos pusės ši sąvoka yra tapusi beveik buitine: daugelio nacionalinių politinių sistemų aprašymai vengia įvardinti, kas būtent yra politinė sistema, tai yra, laikoma, kad tai yra savaime suprantama. Iš kitos pusės yra bandymų išvystyti teoretinį aparatą, kurio pagalba vėliau analizuojama politinė sistema.
Politinės sistemos skirstomos į septynias formas: Anarchizmą, Demokratiją, Monarchizmą, Respubliką, Socializmą, Feodalizmą ir Teokratiją. Šiame darbe aptarsiu respublikinę valdymo formą, o jei kalbant dar aiškiau- parlamentinę ir prezidentinę respubliką. Nagrinėsiu jų teigiamus, neigiamus bruožus, atsiradimą, paplitimą pasaulyje ir skirtumus bei panašumus.
Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė-prezidentinė demokratija. Pirmame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Seimui, vykdomoji valdžia – Vyriausybei. Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė. Savivalda yra vienpakopė, žemiausiame lygmenyje.
Respublikos požymius galime atrasti labai ankstyvoje žmonijos istorijoje, pavyzdžiui, senovės Akade. Žinomiausia antikinė respublika, gyvavusi nuo 509 iki 44 m. pr. m. e., buvo Romos respublika. Joje buvo laikomasi kadencijos ir kolegialumo principų.
Šiais laikai, respublikos valstybės vadovas paprastai yra vienas asmuo, prezidentas, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, Šveicarijoje valstybės vadovas yra septynių narių taryba Bundesratas, San Marine valstybės vadovo pareigas užima du asmenys. Daugelis mano, kad respublika yra demokratiškesnė už monarchiją arba atvirkščiai, bet to teigti negalima, nes valstybės vadovo galios gali būti tik simbolinės. Monarchai paprastai valdo iki gyvos galvos, o jiems mirus jų vietą užima jų giminaitis. Respublikų prezidentai paprastai renkami ribotai kadencijai, o pasibaigus kadencijai kitas vadovas renkamas iš naujo tos pačios institucijos.
1. PARLAMENTINĖ SISTEMA
1.1. Parlamentarizmas
Parlamentinė respublika yra tokia valdymo forma, kai vykdomoji valdžia kyla iš demokratiškai išrinkto įstatymų leidžiamojo organo, kuriam ji yra atskaitinga. Vykdomosios valdžios vadovą, ministrą pirmininką, paprastai parenka valstybės vadovas. Todėl paprastai ministras pirmininkas yra parlamente daugumą turinčios partijos lyderis. Parlamentinėse sistemose...
Šį darbą sudaro 2093 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!