Tarptautinių santykių sistemos istorinio vystymosi bruožai

Savo rašto darbui aš pasirinkau temą “Tarptautinių santykių sistemos istorinio vystymosi bruožai“. Tarptautiniai santykiai yra vienas reikšmingiausių žmonijos civilizacijos pasiekimų.
Šiame darbe aš apžvelgsiu tarptautinių santykių istorijos pagrindinius keturis laikotarpius, tarptautinių santykių istorijos ištakas.
Tarptautiniai santykiai apima kompleksinę politinių, ekonominių, kultūrinių bei kitų tarptautinių ryšių sritį ir vaidina labai svarbų vaidmenį visų valstybių ir visos žmonijos gyvenime. Jie siejasi su istoriškai lemtingais įvykiais ir kasdieninio gyvenimo problemomis; karo ir taikos, tarpvalstybinių konfliktų ir bendradarbiavimo, dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, gamtos resursų naudojimo, tarpvalstybinių projektų įgyvendinimo, valstybių sąjungų formavimo ir jų egzistavimo bei kitose veiklose. Tarptautiniams santykiams būdingas nuolatinis vystymasis – kitimas ir tęstinumas.
Savo darbe aš rėmiausi literatūra nurodyta literatūros sąraše.
1. F. Žigaras, Politologija, 2001 m. 518 psl.
Tarptautinių santykių, atitinkančių dabartinę jų suvokimo prasmę, istorijos pradžia siejama su valstybių, turinčių visus šiuolaikinės valstybės būdingus atributus, susiformavimu Vakarų Europoje.
Naujųjų amžių tarptautinių santykių istorijos pradžia paprastai laikoma 1648 m. Vestfalijos taikos sutartis. Ši sutartis pirmą kartą oficialiai įtvirtino nuostatą, kad nepriklausomi ir lygiateisiai tarptautinės sistemos nariai gali būti vientisos teritorijos valstybės, turinčios suvereno galią toje teritorijoje gyvenantiems žmonėms.
Naujųjų amžių tarptautinių santykių istorija, atsižvelgiant į būdingiausius jų bruožus, galima suskirstyti į keturis laikotarpius:
1. Pirminį - nuo Vestfalijos taikos sutarties iki Prancūzų revoliucjos (1648-1789 m.)
2. Pereinamąjį – nuo Prancūzų revoliucijos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos (1789-1945 m.).
3. Pokarinį arba Šaltojo karo – nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Šaltojo karo pabaigos (1945-1989 m.).
4. Dabartinį – nuo Šaltojo karo pabaigos.
Pirminis laikotarpis. Šiame laikotarpyje būdinga tai, kad tarptautinę politiką formavo labai siauras asmenų ratas, Anglijos, Prancūzijos karališkosios šeimos ir kai kurių kitų Europos valstybių aristokratijos elitas. Tik XVIII a. pabaigoje kai kuriose valstybės dinastinis nacionalizmas pradėjo užleisti vietą demokratiniam nacionalizmui. Karine ir ekonomine galia Europoje dominavo Anglija, Prancūzija, Ispanija, Austrija, Švedija, Olandija ir Turkija, vėliau prie jų priartėjo ir Prūsija bei Rusija. Tuometinis šių valstybių galios balansas buvo tam tikras taikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!