Tarptautinių santykių sistemų analizės metodai

4) Politika skirta galios didinimui, jos išsaugojimui ir demonstravimui. Šio požiūrio atstovai yra tos nuomonės, kad negalima žymiai pakeisti žmogiškosios prigimties valdžios klausimu.
2. Idealistinis požiūris. Idealistai atmeta idėją, kad tarptautiniai santykiai gali būti grindžiami jėga. Jie nesutinka, kad tarptautinės politikos pagrindas yra galios turėjimas ir naudojimas. Taip pat jie skelbia tikį žmogiškosios prigimties humaniškumu.
3. Mokslinis požiūris. Šis požiūris daugiausia paplitęs akademiniuose sluoksniuose. Į tarptautinę politiką žiūrima kaip į tam tikrą mokslo šaką. Politikos moksle reikia remtis atsikartojančiais modeliais bei priežastiniais ryšiais. Yra ieškoma ryšio tarp vidaus ir užsienio politikos.
4. Ekonominis požiūris. Šio požiūrio atstovai mano, kad tarptautinius santykius apsprendžia ekonominiai ryšiai. Šio požiūrio atstovai skirstomi į 3 grupes: klasikinius marksistus, neo-marksistus ir merkantilistus.
1. Tradicinė analizė. Ši mokykla tęsia tradicinę (aprašomąją) tarptautinės politikos analizę.
2. Strategijos specialistai. Pagrindine savo užduotimi jie laiko maksimaliai padidinti valstybės saugumą.
3. Didieji teoretikai. Jų pagrindiniai teiginiai: tarptautinių santykių srityje reikalingi apibendrinimai, o ne atskirų įvykių nagrinėjimas; tarptautiniai santykiai yra pasikartojantys ir atitinka bendrus modelius. Politinių tyrimų esme jie laiko ištirti valstybių elgesio paskatų šaltinius.
4. Vidutinio nuotolio tikslų teorija. Čia svarbiausiais laikomi empiriniai tyrimai, orientuoti į atskiras problemas. Svarbiausias tikslas - numatyti įvykių pasekmes.
5. Tarptautinė politinė ekonomija. Čia nagrinėjami ekonominiai santykiai, prekyba, tarptautinių susitarimų ir institucijų, sukurtų tarpvalstybiniam ekonominiam reguliavimui, veikla.
Analizuojant tarptautinę politiką ji yra suskirstoma į tam tikrus lygmenis.
I. Individų lygio analizė. Dėmesys skiriamas atskirų politinių veikėjų požiūrių ir veiksmų analizei. Analizę galima atlikti 3 aspektais: 1) Individų žmogiškoji prigimtis.
2) Individo santykiai su aupančiais individais.
3) Individas kaip asmenybė.
II. Valstybės lygio ananlizė. Dėmesys skiriamas valsybių vidaus ir užsienio politikos sąryšiui. Analizuojant valstybiniu lygiu išskiriami tokie valstybės bruožai:
1) Suverenitetas.
2) Teritorija.
3) Gyventojai.
4) Diplomatinis pripažinimas.
5) Vidaus organizacija.
6) Vidinis lojalumas.
Valstybės gyvenime labai svarbus yra užsienio politikos formavimo procesas. Šiuo požiūriu yra svarbus politinės sistemos tipas, nes jis turi įtakos užsienio politikos sprendimų priėmimui.
III. Tarptautinės sistemos lygio ananlizė.
Tarptautinėje sistemoje veikia tokie veiksniai:
1. Valstybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!