Lietuvos politinių partijų ir partinės sistemos formavimosi ir raidos etapai

Lietuvos partinė sistema formavosi politinės diferenciacijos prasidėjusios 1988 m pagrindu. Visuomenė keitėsi iš homogeniškos į pliuralistinę. Pirmiausia tai vyko dėl politinių judėjimų, organizacijų ar partijų kūrimosi, taip pat dėl jų politinės sklaidos. To pasėkoje visuomenė politiškai stratifikavosi.
Politinei judėjimai vystėsi į politines partijas, atsiskleidė politinė fragmentacija bei politinė poliarizacija. Dėl šių reiškinių ryškėjo ir gyventojų politinė stratifikacija, ėmė ryškėti partijų elektoratas. Lietuvoje žaibiškai susikūrusi daugiapartinė sistema šį procesą tik dar labiau greitino.
Daugiapartinei sistemai kurtis Lietuvoje buvo itin gera terpė, nes ji buvo atėjusi iš tuo laikotarpiu idealizuojamų vakarų bei buvo priimtina Lietuvos gyventojams, nes šios sistemos dėka jie galėjo rinktis iš daug politinių jėgų kas buvo draudžiama sovietmečiu. Taigi šiame rašto darbe aš norėčiau atskleisti daugiapartinės sistemos raidą Lietuvoje bei neatsiejamą šios sistemos komponentes tai yra politines partijas.
dėl Lietuvos laisvėjimo modelio ir Sąjūdžio radikaliojo sparno politinio fundamentalizmo
stiprėjimas, antikomunistine kampanija. Tai sudarė prielaidas Sąjūdžiui skilti ir tolesnei
politinei diferenciacijai. Šiuo laikotarpiu buvo artikuliuoti tuo metu iškilę uždaviniai ir
mobilizuota gyventojų parama jiems įgyvendinti.
Politinio visuomenės persiorientavimo procesas, inspiruotas perestroikos ir
glasnost kurso, pasireiškė didėjančia inteligentijos komunistinio valdymo kritika, įvairių
klubų tipo grupių steigimusi, buvusių disidentų veiklos legalizavimus, masinio politinio
aktyvumo augimu, reflektavusiu bendrą komunistinio režimo legitimumo krizės gilėjimą.
Pagrindinis LKP vadovybę vertęs persiorientuoti faktas buvo Sąjūdžio įkūrimas.
Su jo egzistavimu LKP viršūnės ėmė skaitytytis 1988 metų rugpjūtyje, kai buvo duotas "leidimas" LKP pripažinti organizacijas perestroikai remti. Jo išdavoje ypač, suaktyvėjo
kūrybinė, mokslo inteligentija, kurios iniciatyvos rezultatas – Sąjūdis – atliko pagrindinį politinių pokyčių variklio vaidmenį.
Visuomenės politizacijos funkciją atliko ir disidentų grupių veikla, nors ir
netiesiogiai skatinusi valdančiosios LKP vadovus bei judėjimų lyderius reaguoti į jų
akcijas ir tuo pat metu sukeldavo vienokį ar kitokį atgarsį visuomenėje. 1987 m. Lietuvos
laisvės lygos (LLL) organizuotas mitingas Molotovo-Ribentropo paktui paminėti buvo
pirmasis viešas pareiškimas apie Lietuvos valstybingumo atkūrimo būtinybę ir okupacinį
Sovietų armijos statusą.
1988 metais įsikūrė jaunimo tautinė sąjunga "Jaunoji Lietuva" (JL), radikali,
nacionalistinio jaunimo organizacija, pabrėžusi savo veiklos tęstinumą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!