Lietuvos politinių partijų raida ir genezių modeliai

Partija (lot. Pars – dalis, grupė) – politinė organizacija, jungianti socialinio sluoksnio ar atitinkamų politinių įsitikinimų narius ir siekianti politinės valdžios, kuri savo programa bei veikla reiškianti to sluoksnio ar politinių įsitikinimų interesus ir idealus.
Politinių partijų formavimasis ir raida yra vienas svarbiausių demokratinio proceso kriterijų. Todėl pokomunistiniuose kraštuose didėja susidomėjimas partijomis.
Nors prieštaringa partijų raida Lietuvoje jau susilaukė politologų, teisininkų, sociologų ir filosofų dėmesio, tačiau tai dar nėra pakankamai išnagrinėtas objektas. Jų formavimasis ir įsitvirtinimas politikoje prasidėjo prieš dvidešimt vienerius metus. Per tą laikotarpį, vienos partijos traukėsi iš ankstyvesnės politinės veiklos, kitos kūrėsi. 2009 metais Lietuvoje oficialiai įregistruota 40 politinių partijų. Tai reiškia, kad partijų fjuncionavimas yra dinamiškas procesas, kuriam skiriamas nuolatinis mokslininkų dėmesys.
Darbo tikslas: apžvelgti Lietuvos politinių partijų atsiradimo istoriją. Pateikti informaciją apie partijų sampratą bei jų genezę.
3. Išanalizuoti genezės modelius.
Politinių partijų kūrimasis Lietuvoje prasidėjo dar carizmo metais. Antroje XIX a. pusėje sparčiai formavosi lietuvių nacija. Kartu stiprėjo ir nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas. Tuo metu buvo svarstoma kaip išsivaduoti iš nacionalinės Rusijos priespaudos ir kokia turėtų būti Lietuvos valstybė. Lietuvių nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo veikėjai kūrė įvairius projektus, istorinėje literatūroje vadinamus politinėmis programomis. Šių programų pradžia sietina su 1863 m. sukilimu, o plėtojamos ir gilinamos jos buvo iki pat nepriklausomos Lietuvos sukūrimo. Programose vyravo idėja, jog Lietuvoje būtina kurti politines organizacijas. Viena pirmųjų tokių organizacijų buvo 1888 m. varpininkų įkurta Lietuvos draugija Varšuvoje, kurios svarbiausias uždavinys buvo ugdyti lietuvių sąmonę. Pati Lietuvos organizacija savęs politine partija nelaikė. Ji net tvirtino, kad organizacijos tikslas – tarnauti Lietuvai, o ne atskiroms politinėms partijoms. Tačiau nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas vis labiau politizavosi, ėmė formuotis svarbiausios politinės kryptys – būsimų politinių partijų užuomazgos.
Ryškiai išsiskyrė dvi kryptys – konfesinė ir pasaulietinė. Iš konfesinės krypties vėliau susiformavo Lietuvos krikščionių demokratų partija, o iš pasaulietinės - Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos demokratų partijos. Pirmojo pasaulinio karo metais suirus LDP, jos pagrindu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!