Prezidentizmas, parlamentizmas ir pusiau prezidentizmas

Valstybės pagal konstitucinės sąrangos modelį yra skiriamos į parlamentines, prezidentines ir pusiau prezidentines. Paprastai pirmieji du modeliai, kaip grynosios formos, susilaukia daugiausia dėmesio, analizės kritikos. Tuo tarpu pusiau prezidentizmas, kaip tarpinė forma, dažnai paminimas lyg tarp kitko, kartais netgi neišskiriamas į atskirą valdymo formą. Ir visai be reikalo. Visų pirma pusiau prezidentinėms priskiriamos tokios šalys, kaip Prancūzija, Suomija, Portugalija, kurios yra laikomos gana pažengusiomis, todėl verta pasigilinti ir į jų valdymo formą, jos privalumus ir trūkumus. Pusiau prezidentizmo bruožus atitinka ir jaunos demokratinės šalys, tokios kaip Mongolija, Slovėnija, Kroatija, Serbija, Makedonija, Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir galų gale Lietuva, todėl gilinimasis į pusiau prezidentizmo pliusus ir minusus gali padėti geriau suvokti esamą padėtį ir prognozuoti ateitį. Antra, pusiau prezidentizmas yra tarpinė forma, turinti ir prezidentizmo, ir parlamentarizmo bruožų (ir kartu būdingų tik jai), todėl yra įdomu, ar ši forma išvengia grynųjų formų trūkumų, ar perima jų privalumus. Į tai ir bus bandoma pasigilinti šiame darbe, todėl pirmiausia bus apibrėžti prezidentizmas, parlamentarizmas ir jų trūkumai. Kadangi vienareikšmiškai išskirti pusiau prezidentizmo pliusus ir minusus yra neįmanoma, čia bus atkreiptas dėmesys į kelis aspektus (pavyzdžiui: pusiau prezidentizmo įtaka politiniam stabilumui ir valdymo efektyvumui, prezidento galios ir jų įtaka ir t.t.), jų teigiamas ir neigiamas puses.
Prezidentizmas. Svarbiausi prezidentinės sistemos bruožai, anot G. Sartori, yra šie: 1) prezidentas išrenkamas visuotiniuose tiesioginiuose ar beveik tiesioginiuose rinkimuose; 2) jo kadencijos metu negali atleisti parlamentas; 3) jis pirmininkauja arba kitaip vadovauja vyriausybėms, kurias pats skiria. Taigi esminis prezidentizmo bruožas, kad prezidentas nėra atskaitingas parlamentui, bet taip pat negali jo kontroliuoti, t. y. įgyvendinama valdžių atskyrimo teorija: parlamento nariai negali būti kabineto nariais ir t. t. Tai, kad valdžia nėra sutelkta viename centre dažnai yra pabrėžiama kaip prezidentizmo pliusas, leidžiantis išvengti dažnų politinių (vyriausybės) krizių. Tačiau vyriausybės stabilumas dar nereiškia valdymo efektyvumo. Prezidentizmo struktūra gali sunkinti svarbių politinių sprendimų priėmimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!