Lietuvos institucinė sąranga: pusiau–prezidentizmas

Pabaidoje devinto dešimtmečio sovietinėje erdvėje praūžė revoliucija, kurios padarinys – dešimtys susikūrusių naujų valstybių. Komunistinių režimų atsikračiusioms jaunoms šalims, teko vienas sunkiausiu uždavinių – susikurti savo valdymo sistemas. Vienas svarbiausių revoliuciją paskatinusių veiksnių, be nacionalistinio faktoriaus, buvo pasaulio kontekste išskleista Vakarų šalių demokratinių režimų įtaka. Tad nekeista, kad daugelis postkomunistinių valstybių perėmė vakarietiškus valstybės formos modelius. Viena iš tų šalių buvo ir Lietuva. Jos tolesnio politinio gyvenimo gairės buvo nustatytos 1991 m. vasario 9 d. surengtoje visuotinėje apklausoje-plebiscite, kai dauguma Lietuvos gyventojų pritarė plebiscito pateiktai nuostatai, kurti nepriklausomą demokratinę respubliką. Šis nutarimas tapo naujos Lietuvos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. visuotiniame referendume, pagrindine konstitucine nuostata. Remiantis ja, Lietuvos Respublikoje įtvirtinta demokratinė valstybės santvarka: Tauta - aukščiausias suverenas, griežtai apibrėžtos piliečių teisės bei pareigos, įvestas valdžių padalijimo modelis (Seimas - legislatyvinė valdžia, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė - egzekutyvinė, Teismas - jurisdikcinė) ir tt.
Mano darbo tikslas - paanalizuoti Lietuvos valstybės valdymo formą, atsižvelgiant į politikos moksle suformuluotas teorijas1. Pagrindinis ir sprendžiantis analizės kriterijus – egzekutyvinės ir legislatyvinės valdžių santykis. Tiek šių valdžių sąveika, tiek jų statusas, bei organizavimosi dualizmas, nuo pat 1992-ųjų kelia labai daug diskusijų, susijusių su konstitucinių tradicijų Lietuvoje nebuvimu, bei su kai kuriais pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos neaiškumais. Lietuvos Respublikos egzekutyvinę valdžią vykdo Respublikos Prezidentas, mandatą gaunantis iš Tautos, ir Vyriausybė, formuojama Prezidento bei legislatyvinės valdžios - Seimo bendradarbiavimo pagrindu. Pastarajame procese ir kyla didžiausi neaiškumai, nes nėra konkrečiai nubrėžtos ribos tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių kompetencijų. Ypač tai išryškėja atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje matomi ir parlamentinio (Vyriausybė neatsistatydina pasikeitus Prezidentui) ir mišraus (Prezidentas mandatą gauna tiesiogiai iš Tautos) valdymo bruožai.
Pradėkime nuo valdymo formos apibrėžimo.
Valstybės valdymo forma – tai valstybės legislatyvinės ir egzekutyvinės valdžių santykių visumos sistema2.
Yra išskiriamos dvi pagrindinės valdymo formos – monarchija ir respublika. Monarchija gali būti klasifikuojama į absoliutinę ir konstitucinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!