Lietuvos valstybė šiandien. Lietuvos politinė santvarka. Lietuvos valdžia

Lietuvos valstybė šiandien.
Lietuvos politinė santvarka.
Lietuvos valdžia.
Išsivysčiusių valstybių istorija ir mūsų šalies patyrimas rodo, kad darnios demokratijos siekiama ilgus dešimtmečius. Lietuvos valstybė, savo praeityje patyrusi daug karų ir neramumų, vėl atsigauna ir suteikia dar vieną galimybę jos žmonėms įgyvendinti svajonę: gyventi demokratinėje ir ekonomiškai stiprioje valstybėje.
Visgi, praeitis nedingsta be pėdsakų ir mes šiuo metu, deja, dar negalime pasigirti subrandinta ir laiko užgrūdinta demokratija. Tai galime pastebėti kasdieniniame šalies gyvenime. Pagrindiniu demokratijos požymiu ir jos išsivystymo rodikliu mes laikytume tai, kokias galimybes tiesiogiai kontroliuoti valdžios institucijas turi valstybės piliečiai bei ar pakankamai pajėgios tokios institucijos, kad šias galimybes užtikrintų. Bendru atveju, manome, kad viskas priklauso nuo šalies žmonių geranoriškumo, pasiaukojimo ir , svarbiausia, sunkaus darbo.
Seimas – tai visuomenės atstovų susirinkimas, suėjimas ar suvažiavimas. Lietuvos valstybingumo raidoje ši sąvoka tapo „parlamento" atitikmeniu.
Seimas – aukščiausioji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų tautų Respublikos, Lietuvos Respublikos įstatymų leidybos institucija. Asmuo, išrinktas į Seimą, vadinamas Seimo nariu arba Atstovu.
Iš tautosakos: posakis „Seimą nešti" reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant"; tas pat – „seimauti". Gandrų susibūrimams prieš jiems išskrendant apibūdinti taip pat iš seno buvo vartojama „seimų" sąvoka, plg.: ilgakojai seimus neša – ruduo atėjo.
Seiminis miestas – tas, kuriame posėdžiaudavo ar posėdžiauja parlamentas.
„Seimiška" – tai, kas būdinga Seimui („Seimą paleidus, seimiška gaida neišnyko").
Seimas yra svarbiausia valdžios institucija. Ji turėtų geriausiai atspindėti šalies piliečių nuomonę, kaip ji turi būti tvarkoma ir kokia politika bus vykdoma per visą einamos kadencijos laikotarpį.
Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti yra komisijos (nuolatinės ir laikinosios).
Jame dirba tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 (vienmandatėse rinkimų apygardose 71 ir daugiamandatėje – 70) Tautos atstovas -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!