Lietuvos institucinė sąranga: pusiau prezidentalizmas?

Įvadas.
Žlungant diktatūroms svarbiausių valstybės politinio gyvenimo klausimų tampa naujos institucinės sąrangos paieška. Per pasaulį ritantis “ketvirtajai demokratėjimo bangai”1, Rytų ir Vidurio Europa susiduria su dilema – kokia turi būti modernioji demokratija ir koks turėtų būti tos demokratijos įgyvendinimo modelis bei valdžios struktūra šalies Konstitucijoje. Iš esmės įmanoma trys demokratinės valstybės Konstitucijos alternatyvos: parlamentarizmas, prezidentalizmas ir prancūziškasis pusiau prezidentinės sistemos modelis.
Pagrindinis Lietuvos Respublikos dilema – kokiu būdu sudaryti sau valstybės valdymo modelis garantuos jai politinį stabilumą istoriškai nestabiliam Europos regione ir turės savyje reikiamą lankstumą kuris galėtu padėti įgyvendinti demokratišką politiką šalies viduje.
Sekantis klausimas yra – kokiu būdu pritaikyti minėtas alternatyvas savoms valstybingumo tradicijoms? Ir išvengti beatodairiško kopijavimo įvairių pasaulio šalių patyrimą.
Dauguma politologų vertina valstybės valdžios sandarą būtent tuo pagrindų kas iš valstybės valdžios institucijų turi didžiausia galimybė tiesiogiai įtakoti Vyriausybės veiklą ir jos sprendimų priėmimą.
Būtent šitą prielaida yra mano darbo pagrindinis tikslas - išsiaiškinti kokia iš valstybės valdžios institucijų turi didžiausia galimybė tiesiogiai įtakoti Vyriausybės veiklą ir jos sprendimų priėmimą. Šio darbo autorius mėgina pateikti Lietuvos politinės sistemos analize – kaip pusiau prezidentinės politinės sistemos. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus: pirma, būtina apibrėžti Lietuvos Konstitucijos pusiau prezidentinius bruožus. Antra, reikalinga įvardyti priežastys, kodėl 1992 m. Buvo pasirinktas būtent šis institucinis modelis. Tiesą sakant, Lietuvos pusiau prezidentinis pasirinkimas kiek stebina, žinant, kad likusios dvi Baltijos šalys, nors ir būdamos panašaus istorinio likimo, vis dėlto nusprendė likti ištikimos parlamentarizmo idėjai.
Šitame darbe bandoma įvertinti Lietuvos Prezidento dalias de jure ir de fakto. Kitaip tariant, įvertinus konstitucinius ir nekonstitucinius veiksnius, siekiama apibrėžti realia jo vietą Lietuvos politinėje sistemoje. Taip pat mėginama palyginti su kitomis “pusiau prezidentinėmis” valstybėmis.
1. Prezidentas Lietuvos politinėje sistemoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kad suverenitetas priklauso tautai, kad niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių ir kad valdžios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!