Formaliai Vakarų Europos Sąjunga buvo įkurta 1955-ųjų gegužės 6 d., tačiau link tokios organizacijos sukūrimo buvo einama jau mažiausiai 8-erius metus.
Pirmasis po Antrojo pasaulinio karo Europos gynybos organizacijos pavyzdys buvo britų ir prancūzų 1947 m. kovo 4 d. pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis, vadinamoji Dunkirko sutartis.
Lygiai po metų be vienos dienos Briuselyje prasidėjo jau platesnė konferencija — joje dalyvavo ne tik Didžioji Britanija ir Prancūzija, bet ir trys Beneliukso šalys. Visos šalys neigiamai žiūrėjo į sovietų veiksmus. Prancūzija siekė sustabdyti komunistų partijos įtakos didėjimą, mažosios valstybės bijojo, kad gali tapti Tarybų Sąjungos agresijos aukomis, o Didžioji Britanija su nepasitenkinimu žiūrėjo į sovietų remiamų sukilėlių Graikijoje laimėjimus bei jų įsitvirtinimą Rytų Europoje, pirmiausia Čekoslovakijoje. Tačiau šių šalių prioritetai kiek skyrėsi — žemyninės Europos valstybės labiau bijojo Vokietijos karinės galios atsigavimo, o britai siekė įrodyti, kad Europai reikia Jungtinių Valstijų pagalbos.
1948 m. kovo 17 d. pasirašyta Briuselio sutartis dėl ekonominio, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo bei kolektyvinės savigynos. Kaip matyti iš pavadinimo, šalys buvo susirūpinusios ne tik išorinės karinės agresijos galimybe (vienas iš sutarties tikslų buvo „imtis visų reikalingų veiksmų, jei Vokietija atnaujintų agresyvią politiką“), bet ir ekonominio bei socialinio žlugimo valstybių viduje perspektyvomis. Nepaisant to, sutarties pagrindas buvo karinio bendradarbiavimo reglamentavimas. Pagal 4-ąjį straipsnį, jei būtų užpulta viena iš sutarties šalių, kitos turėtų suteikti jai visą įmanomą karinę ir kitokią pagalbą bei paramą. Sutartis turi galioti 50 metų.
Nors netrukus buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, išplėtusi Vakarų Europos valstybių karinius įsipareigojimus, ir Briuselio sutarties šalys 1950 metais nusprendė sujungti savo organizaciją su NATO, tebebuvo siekiama glaudesnės būtent Vakarų Europos šalių gynybinės partnerystės. Tai rodo bandymai įkurti Europos gynybos bendriją, kuri, Anglių ir plieno bendrijos pavyzdžiu, integruotų Vokietijos karines pajėgas į bendrą karinę organizaciją, o ne vien bijotų pastarosios remilitarizavimo.
Kai jie baigėsi nesėkme Prancūzijos parlamente, poreikis integruoti Vakarų Vokietijos gynybą vis vien išliko. Juo...
Šį darbą sudaro 2601 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!