Lietuvos respublikos prezidentas referatas

Egzistuoja gana didelė konstitucinių variantų įvairovė. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje, ir Prancūzijoje veikia pusiau prezidentinis valdymas, bet galima pastebėti ir kai kurių esminių skirtumų bei konstatuoti, kad konstituciniu požiūriu Lietuvos prezidentas yra silpnesnis už Prancūzijos, nes negali pirmininkauti vyriausybės posėdžiams. Todėl dauguma politologu pusiau – prezidentinį valdymą tiksliau apibūdina kaip “įvairių galimybių spektro”1 kurio kraštutiniais poliai yra grynasis parlamentinis valdymas ir grynasis prezidentinis valdymas.
Be to Lietuvoje veikiantis pusiau prezidentinis valdymo modelis, be jokių, abejonių yra artimesnis parlamentiniam nei prezidentiniam. Konstitucijoje įtvirtintų Prezidento, Seimo bei vyriausybės galių konstrukcija rodo, kad prioritetas teiktas parlamentui ir Vyriausybei, o ne Prezidentui.
Pusiau prezidentinis valdymas kurio Lietuva yra akivaizdus pavyzdys, nėra labai griežtais principais apibrėžta vykdomosios valdžios organizacijos modelis.
Prezidentas kaip
vyriausybės vadovas
Teisė šaukti referendumą
Visuotinai rinkimai. Konstitucijos 27 str. 3 d. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
De jure galios. Svarbiausios iš jų yra trys. Būtent jos ir atskiria parlamentinį valdymą nuo pusiau prezidentinio.
1. Teisė paleisti parlamentą. Parlamentinei sistemoje įstatymų leidžiamąjį organą paleidžia ministras pirmininkas. Tačiau taip pasielgdamas, jis dažnai pasmerkia pats save, kadangi ministro pirmininko mandatas yra grindžiamas parlamento daugumos pasitikėjimu. Tuo tarpu pusiau prezidentinės santvarkos prezidentas yra labiau savarankiškas, kadangi remdamasis tautos pasitikėjimo mandatų, jis nesusiaustytas su parlamento dauguma jokiais įsipareigojimais.
2. Nepaprastieji įgaliojimai. Lietuvos respublikos prezidentas gali skelbti nepaprastąją padėtį, bet Seimas turi patvirtinti toki sprendimą.
Veto Teisė. Prezidentas gali vetuoti Seimo priimtus aktus, tokiu būdu dalyvaudamas šalies įstatymų leidyboje. Veto teisės naudojimas yra potencialus politinio nestabilumo šaltinis, todėl kartais prezidentas galėtų atkreipti visuomenės dėmesį arba nepriimti atsakomybė už įstatymo tūrinį nepasirašydamas jo.
Prezidentas kaip vyriausybės vadovas
Teisiniu požiūriu Prezidentas yra valstybės vadovas ir nevadovauja Vyriausybei. Jis vadovauja užsienio politikai ir yra įtrauktas į Vyriausybės formavimo procesą. Antra vertus, Prezidentas yra nušalintas nuo Vyriausybės politikos (policy) įgyvendinimo, išskyrus užsienio reikalų sritį.
Teisė šaukti referendumą. Lietuvos prezidentas neturi jokių referendumo teisių, todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!