Lietuvos Respublikos konstitucija

Informaciniuose žinynuose rašoma, kad Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius, ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, kuris reiškia ypač svarbų įstatymą. Konstitucija - valstybės teisinės tvarkos pagrindų nustatymas. Konstitucija reguliuoja valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) santykius valstybėje ir nustato valdžios organizaciją, formą. Konstitucijos principai (kaip aukščiausia rašytinė teisė) yra aukščiau nei bet kuri kita teisė.
Spalio 25 d. Lietuvoje minima Konstitucijos diena.
Pirmoji pastovi konstitucija nepriklausomoje Lietuvoje buvo priimta 1922 m. spalio 25 d. Simboliška ir prasminga, kad po penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos, naujoji Lietuvos konstitucija buvo priimta 1992 m. – tą pačią spalio 25 d. – visuotiniame tautos referendume.
Konstitucija yra svarbiausias įrankis valstybinei valdžiai apriboti ir kontroliuoti. Jos ištakos glūdi viduramžiais Europos šalių aristokratijos (iš karaliaus) išsikovotose ypatingose teisėse, privilegijose, kurios ilgainiui buvo užfiksuotos dokumentuose. Pirmasis toks teisinis dokumentas įsigaliojo 1215 m., kai Anglijoje buvo priimta Didžioji chartija. O rašytinis Lietuvos konstitucijos pirmtakas – 1529 m. Pirmasis Lietuvos statutas. Be abejo, šie pirmieji teisiniai įstatai neapėmė visos valstybės ir jos gyventojų, jais savo teises užsitikrino tik atskiri luomai.
Pirmoji visuotinė konstitucija buvo priimta 1772 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios išsivadavo iš kolonijinės priklausomybės Didžiajai Britanijai. JAV konstitucija ilgainiui tapo pagrindiniu pavyzdžiu rengiant kitas demokratinių valstybių konstitucijas. Pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje - 1789 m. Prancūzijos konstitucija, Lenkijos ir Lietuvos valstybės Žečpospolitos 1791 m. priimta gegužės 3 d. konstitucija (ji priimta prieš galutinį Žečpospolitos žlugimą). Šios konstitucijos turėjo didžiulę įtaką vėliau priimtoms konstitucijoms.

XIX a. įvairių Europos valstybių-monarchijų piliečiai vis atkakliau reikalavo visuotinės konstitucijos įvedimo. Dauguma valdovų ilgainiui pasidavė spaudimui ir paskelbė konstitucijas, apribojančias jų pačių teises. Taip valstybes tapo konstitucinėmis monarchijomis. Demokratinių konstitucijų pagrindas - tautos suverenitetas. Tauta, balsavimo metu išreikšdama savo valią, priima pagrindinį įstatymą.

Nuo pirmųjų savarankiškos valstybės įkūrimo metų Lietuvoje galiojo trys laikinos ir trys pastovios konstitucijos. Laikinosios, priimtos 1918...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!