Lietuvos pusiau prezidentinis valdymas

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuva yra parlamentinė respublika su “kai kuriais vadinamosios mišrios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumais”. Per daug nesigilinant į chronologinius tikslumus, “pusiau prezidentizmo” termino autoriumi paprastai yra laikomas M.Duverger, kuris būtent taip apibūdino V – osios Prancūzijos Respublikos valdymo sistemą. Tokia sistema skiriasi nuo “grynai” prezidentinės (pure presidentism), kuriai būdingas griežtas valdžių atskyrimas bei išskirtinės prezidento galios.
Pusiau prezidentinis modelis dažnai laikomas kompromisiniu politinės sistemos variantu. Modelio lankstumą, jo “paslankumą” link prezidentinio ar parlamentinio modelio lemia konstitucinė valdžios galių konstrukcija ir, kas labai svarbu, konkretūs politiniai faktoriai: politinių jėgų santykis parlamente, partinės sistemos ypatumai, politinio gyvenimo tradicijos ir pan. Būtent šie veiksniai lemia, kad modelis prie vienų sąlygų linksta į prezidentinio, prie kitų - į parlamentinio pusę.
Pusiau Prezidentinio valdymo apibrėžimas apimtų tris kriterijus: (1) prezidentas renkamas visuotiniais rinkimais ir fiksuotai kadencijai, (2) prezidentas dalyvauja formuojant vykdomosios valdžios politiką, (3) vyriausybė priklauso nuo parlamento pasitikėjimo.
“Prezidentinėje - parlamentinėje” sistemoje prezidentas taip pat yra renkamas visuotiniuose rinkimuose, jis taip pat turi teisę paleisti parlamentą. Pagrindinis šių dviejų tipų skirtumas tas, kad antruoju atveju prezidentas turi didesnes galias formuojant vyriausybę: jis gali savo nuožiūra sudaryti, pertvarkyti vyriausybės sudėtį, atleisti ministrus. Kartu parlamentui paliekama teisė balsuoti dėl vyriausybės ar ministro pirmininko nepasitikėjimo (autorių nuomone, tokia ir parlamentui, ir prezidentui suteikiama “dviguba” teisė lemti vyriausybės likimą užprogramuoja parlamento ir prezidento konfliktą).
Tokio skirstymo pagrindas, be abejo, - prioritetų teikimas, nustatant konstitucines prezidento bei parlamento galias. “Premjerinio - prezidentinio” modelio atveju daugiau galių suteikiama parlamentui, vadinasi, ir premjero vadovaujamai vyriausybei, “prezidentinio - parlamentinio” modelio atveju kur kas daugiau galių suteikiama prezidentui.
Pirmas ir svarbiausias pusiau prezidentinio modelio ypatumas - visuotinis prezidento rinkimų būdas. Šį “reikalavimą”, kaip žinia, atitinka ir LR Prezidentas: Konstitucijos 77 straipsnyje Prezidentas skelbiamas valstybės vadovu, o 78 str. įtvirtina visuotinių rinkimų būdą. Vienodas Prezidento ir Seimo rinkimų būdas objektyviai iškelia klausimą: kaip apibrėžti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!