Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje

„Pagrindinis ir svarbiausias “besikuriančios” valstybės politinis klausimas – “geriausios” valdymo formos paieška. Nors iš esmės pasirinkimas nėra didelis (rinktis tenka iš parlamentarizmo, prezidentizmo ir pusiau prezidentinės sistemos modelio), tačiau iškyla keletas labai svarbių klausimų: kokiu būdu pritaikyti išvardintus modelius savoms valstybingumo tradicijoms; ar būtina beatodairiškai kopijuoti kitų šalių patyrimą; ar kai kurie pakeitimai yra neišvengiami; koks modelis užtikrins stabilumą ir demokratinį šalies vystymąsi.“1 Su šiais klausimais susidūrė ir Lietuva.
Šiame savo darbe pabadysiu išnagrinėti kodėl Lietuva pasirinko būtent pusiau prezidentinę valdymo formą, kokie jos pliusai ir minusai, kaip ji veikia mūsų šalyje, kokias galias turi prezidentas ir kokios galios teikiamos vyriausybei.
PUSIAU PREZIDENTINIO VALDYMO LIETUVOJE ĮVEDIMAS
Bet kodėl gi buvo sugrįžta prie pusiau prezidentinio valdymo? Patirtis rodė, kad jis nepasitvirtino. Kai kurie istorikai šį valdymo modelį net nurodė kaip parlamentarinės krizės priežastį. Pavyzdžiui, Z.Ivinskis rašė: “įsivedusios prancūziško tipo seiminius režimus visos trys Pabaltijos respublikos greitai ėmė pergyventi panašius radikaliosios demokratijos reiškinius, būtent: didelį visuomeninį susiskaldymą, gausų partijų skaičių, dažnai griūvančias koalicijas ir trumpalaikius ministrų kabinetus…”.2 Kodėl Lietuva neatsižvelgė į savo kaimynių-sesių (Latvijos ir Estijos) pavyzdį, neįtvirtino parlamentinės respublikos sąrangos?
Atsakymas glūdi to meto politinėje situacijoje - politinėje kovoje tarp LDDP ir Sąjūdžio. LDDP nariai pasisakė už parlamentinės respublikos sąrangą. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas dėl baimės sugrįžti į sovietinį superparlamentalizmą. 1991-1992 metais Sąjūdis pamažu prarado parlamentinę daugumą, ir prezidento institucijos įvedimas buvo vienas iš būdų išlikti valdžioje. Kaip nepriklausomybės kovų suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar buvo gana populiarus. Todėl, net jei Sąjūdis numatė pralaimėsiąs 1992 metų parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi laimėti prezidento postą ir tokiu būdu gauti mandatą formuoti ministrų kabinetą. Dar vienas parankus Sąjūdžiui argumentas buvo L.Wymano ir B.Johnsono, konsultavusių Aukščiausiosios Tarybos komisiją konstitucinės reformos klausimu, siūlymas pritaikyti Lietuvai kiek pataisytą amerikietiškojo prezidentizmo modelį.
Visa tai susumavus, paaiškės, kad pusiau prezidentizmas galėtų būti paaiškintas kaip savotiškas “kairiųjų”, pasisakiusių už parlamentinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!