Pusiau prezidentinio valdymo ypatumai Lietuvoje

Šiame referate norėčiau daugiau dėmesio skirti aiškinimui kas yra pusiau prezidentinis modelis bei Lietuvos pusiau prezidentinio valdymo ypatumams bei jo įsitvirtinimo priežastims, žinant, kad likusios dvi Baltijos šalys, nors būdamos panašaus istorinio likimo, vis dėl to nusprendė pasirinkti kitokį valstybės valdymo modelį – parlamentarizmą.
Referatą rašant naudotasi studijų paketu – Laimono Talat – Kelpšos straipsniu. Daugelyje vietų įterpiau savo nuomonę. Referate liko nepaliesta šių dienų politika.
Kai kuriose respublikose, formuojant vyriausybę, pripažįstamas didelis parlamento vaidmuo. Jos vadovu yra laikomas ne prezidentas, o premjerministras. Nepaisant to, respublikos prezidentui suteikta tiek daug kompetencijos, kad santykiai tarp aukščiausiųjų valdžios organų faktiškai kuriami kitaip, negu parlamentinėje respublikoje. Tokiose šalyse (Prancūzija, Suomija, Portugalija) parlamentinės respublikos elementai derinami su prezidentinio valdymo elementais. Literatūroje šios respublikos sąlyginai vadinamos “pusiau prezidentinėmis”.
Prancūzijos Konstitucija (1958 m.) prezidentui suteikia teisę visą eilę svarbių valstybinių reikalų spręsti savarankiškai. Suomijos prezidentas nėra laikomas parlamento daugumos lyderiu, bet jis vadovauja valstybės užsienio politikai ir savarankiškai sprendžia kai kuriuos klausimus. Prezidento įtaka formuojant vyriausybę yra nedidelė ( 1, 40, 41 psl. ).
Politinė sistema esti pusiau prezidentinė jei ši atitinka tris sąlygas ( Maurice Duverger ):
1. Prezidentą renka tauta.
2. Prezidentas turi svarių de jure ir de facto politinių galių.
3. Ministras pirmininkas yra pakankamai nepriklausomas nuo prezidento ir gali vadovauti vyriausybei tik turėdamas parlamento pasitikėjimą. (2, 94, 95 psl. )
Šiame modelyje tėra vienas “nekonstitucinis” aspektas - tai prezidento de facto galios. Apie jas dar bus kalbama vėliau.
Mokslininkai A. Stepanas ir E. N. Suleimanas daugiausia dėmesio skiria Prancūzjos Penktajai respublikai. Jų pusiau prezidentinės sistemos projektą galima sulyginti su Maurice Duverger. A. Stepanas ir E. N. Suleimanas išskiria penkis prezidentinės galios Prancūzijoje elementus: (2, 94, 95 psl. )
1. Visuotiniai prezidento rinkimai.
2. Teisė paleisti parlamentą.
3. Nepaprastieji įgaliojimai.
4. Prezidento vadovavimas vyriausybei
5. Teisė šaukti referendumą.
Šiuos penkis bruožus galima pabandyti pritaikyti Lietuvai.
Lietuvos prezidento
konstitucinės galios
Visuotiniai de jure prezidentas kaip teisė šaukti
Rinkimai galios vyriausybės vadovas referendumą
Teisė paleisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!