Prezidento rinkimų ypatumai Lietuvoje

3. koke reikalavimai keliami šių dienų kandidatams į prezidento pareigas.
1919 m. Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo panaikintas, vietoj jo įsteigta valstybės Prezidento institucija. Prezidentas buvo renkamas Tarybos. Konstitucija nenustatė Prezidento rinkimų tvarkos ir kadencijos.
Prezidentą galėjo pavaduoti Valstybės Tarybos pirmininkas. Taigi Prezidentas nebuvo Valstybės Tarybos vadovas (pagal 1918 m. Konstituciją Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo Valstybės Tarybos vadovas). Prezidentas turėjo vykdyti visas Valstybės Tarybos Prezidiumo vykdytas funkcijas (skelbti įstatymus, atstovauti valstybei, kviesti Ministrą pirmininką, skirti pareigūnus ir pan.). kaip ir Valstybės Tarybos Prezidiumas, valdžią Prezidentas turėjo vykdyti per Ministrų kabinetą, atsakingą Valstybės Tarybai. Tačiau Prezidento kompetencija buvo platesnė už Valstybės Tarybos Prezidiumo kompetenciją. Valstybės Taryba buvo pagrindinis, bet jau ne vienintelis įstatymų leidėjas ir vienintelė institucija, turinti teisę sudaryti tarptautines sutartis.
Prezidentas gavo reliatyvinio veto teisę Valstybės Tarybos priimtiems įstatymams. Prezidentas galėjo Valstybės Tarybos priimtą įstatymą grąžinti Tarybai su savo pastabomis.
Neaišku tik, ar Prezidentas turėjo teisę tik priimti ir pasirašyti įstatymus, ar ir juos sanuoti (patvirtinti). Pirmuoju atveju jis neturėjo jokios įstatymų leidžiamosios valdžios, o antruoju atveju jis turėjo sprendžiamąjį balsą leidžiant įstatymus.
Jeigu Prezidentas pasirašydavo Ministrų kabineto priimtą įstatymą, toks įstatymas įsigaliodavo be svarstymo Taryboje. Jis net nebuvo pateikiama Valstybės Tarybai, bet turėjo tokią pat juridinę galią kaip Valstybės Tarybos priimti įstatymai.
Prezidento valdžią stiprino dvi naujos teisės, kurių neturėjo Valstybės Tarybos Prezidiumas: amnestijos teisė ir teisė šaukti ir paleisti Valstybės Tarybos sesijas.
Ši Prezidento teisė buvo labai svarbi, nes suteikė Prezidentui galimybę paleisti Valstybės Tarybos sesiją neribotam laikui.
Prezidentas buvo renkamas Steigiamojo Seimo, tačiau Konstitucija nenustatė nei rinkimų tvarkos, nei kadencijos. Prezidentui mirus, susirgus ar atsistatydinus, jį pavadavo Steigiamojo Seimo pirmininkas. Iš tikrųjų Steigiamasis Seimas neišrinko Prezidento dėl nesutarimų tarp politinių partijų.
Pagal 1922 08 01 konstituciją Prezidentas buvo renkamas Seimo slaptu balsavimu absoliučia atstovų balsų dauguma. Nėra aišku, ar reikėjo absoliučios visų Seimo narių balsų daugumos, ar užtekdavo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų daugumos. Jei du...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!