rinkimų įstatymus, turėjo juos keisti. Paprastai buvo
keičiamos ne tik rinkimų sistemos, bet ir konstitucijos. Kai
kuriose valstybėse, kaip Lietuvoje ir Rusijoje, naujos
konstitucijos buvo priimtos kartu su rinkimais į naujus
atstovaujamuosius organus. Taigi dabar galiojančios
rinkimų sistemos su retomis išimtimis buvo priimtos
politinių partijų atstovų, kurie buvo išrinkti pagal
autoritarinio režimo rinkimų sistemas ir kurie turėjo nedaug
parlamentinės demokratijos patirties.
Taigi šiame referate ir bus pažvelgta į kai kurias
bendras Rytų Europos rinkimų sistemų ypatybes:
bendruosius rinkimų sistemos požymius, minimalaus
atstovavimo "slenkstį", rinkimų rezultatų galiojimą,
aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę. Šiais aspektais
Lietuvos rinkimų sistema bus lyginama su Albanijos,
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos,
Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos sistemomis.
Tačiau šios apžvalgos tikslas nėra parodyti, kad Rytų
Europos rinkimų sistemos yra kažkuo ypatingos - tiesiog tai
artimiausi savo istorine situacija regionai, kuriuos lengviau
lyginti su Lietuva. Šios apžvalgos tikslas taip pat nėra
normatyvinis požiūris į rinkimų sistemą, todėl bus apsiribota
tik pagrindinių požymių, kurie būtini, norint rinkimus
laikyti demokratiškais, nurodymu. Pagaliau šios apžvalgos
tikslas nėra vienos ar kitos rinkimų sistemos padarinių
analizė, taigi čia bus paminėti tik svarbiausi iš jų.
1. Bendrieji požymiai
Demokratinės valstybės valdymas turi remtis ir
tiesiogine, ir atstovaujamąja demokratija. Rinkimai yra
atstovaujamosios demokratijos forma. Taigi valstybė, kurios
konstitucijoje įtvirtintas demokratinio valdymo principas,
privalo laikytis esminių demokratinių rinkimų principų:
rinkimų visuotinumo, lygios rinkimų teisės, tiesioginių
rinkimų ir slapto balsavimo. Šie principai gali būti ribojami
nebent ten, kur jie gali padaryti žalos visuomenei, pvz.,
amžiaus cenzu apribojant rinkimuose galinčių dalyvauti
asmenų amžių. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios
pirmasis strapsnis skelbia, kad Lietuvos valstybė yra
nepriklausoma demokratinė respublika, taip pat įtvirtino šių
principų laikymąsi. 4 ir 33 straipsniai reglamentuoja
tiesioginės ir netiesioginės demokratijos galimybę, 55
straipsnis nurodo, kad Seimas renkamas visuotine, lygia,
tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Esminis rinkimų sistemos, plačiąja prasme
suprantamos kaip visuomeninių santykių išraiška rinkimų
procesu, bruožas yra rinkimų apygardų skirstymo ir balsų
skaičiavimo sistema, t. y. rinkimų sistema siaurąja prasme.
Pagal tai rinkimų sistema skirstoma į daugumos
atstovavimo ("mažoritarinę") ir proporcinio atstovavimo
sistemas.
Pagal daugumos atstovavimo sistemą valstybės
teritorija padalijama į tiek daugmaž lygių apygardų, kiek
mandatų numatoma išdalyti. Kiekvienoje apygardoje
paprastai balsuojama už vieną...
Šį darbą sudaro 2675 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!